Klaipėdos mokyklos nuo rugsėjo mokinius pradės ruošti tarptautiniam bakalaureatui

Klaipėdos licėjus ir tarptautinė mokykla „Universa Via“ pradeda paskutinį pasiruošimo tarptautinio bakalaureato programoms etapą. Jų moksleiviai nuo šio rudens anglų kalbos mokymąsi integruos į kitų dalykų pamokas, o pirmosios tarptautinio bakalaureato klasės atsiras jau 2019 metų rugsėjį. Anot pedagogų, tarptautinės mokymo programos aktualios ne tik užsieniečiams, bet populiarėja ir tarp lietuvių, jas taip pat lanko ir grįžusių emigrantų vaikai. Tuo tarpu Klaipėdos verslininkai teigia, jog ši programa miestą padarys dar patrauklesniu užsienio investuotojams.

Siekia gerinti sąlygas

„Klaipėda ilgą laiką buvo vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame nėra galimybės mokytis pagal tarptautines ugdymo programas – būtent miesto verslininkai kartu su savivaldybe pirmieji dar prieš 6 metus iškėlė šį klausimą“, – teigia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. Anot jo, užsienio kompanijos mūsų šalyje kuriasi samdydamos nelietuvius vadovus, kai kuriuos specialistus, todėl vienu svarbiausių svarstymo objektų tampa šeimos persikėlimas ir vaikų išsilavinimas.

Galimybė mokytis pagal tarptautines programas šiuo metu jau siūloma Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Tauragėje. Tarptautinis bakalaureatas veikia penkiose šalies mokyklose – jose mokoma anglų kalba pagal visame pasaulyje pripažįstamos ugdymo programos standartus. Tai reiškia, kad, išsikrausčius gyventi į kitą valstybę, mokiniams būna lengviau pereiti į naują mokyklą ir įstoti į užsienio aukštąsias mokyklas.

„Kai kurių įmonių atstovai patys klausia, kaip galėtų prisidėti prie tarptautinių programų atsiradimo. Jei kol kas tai tik pageidavimas, tai rytoj tai jau bus būtinybė. Gali būti, kad nauji investuotojai be to net nesvarstys apie atėjimą į Klaipėdą. Dėl to jau galvojame ir apie vaikų darželio atsiradimą LEZ teritorijoje“, – aiškina E. Kiudulas.

LEZ veikia 16 skirtingų valstybių kapitalo įmonės. Klaipėdos LEZ duomenimis, šiuo metu visose įmonėse dirba virš 5400 darbuotojų, arba daugiau nei 7,3 proc. Klaipėdos miesto dirbančių asmenų.

Mokys dvi mokyklos

Šiuo metu tarptautinio bakalaureato programas vykdyti ketina dvi privačios Klaipėdos mokyklos – „Universa Via“ mokys pradinukus, o Klaipėdos licėjus – baigiamųjų klasių mokinius. Kol kas abi mokyklos turi kandidačių tarptautinio bakalaureato licencijai statusą: „Universa Via“ pagal tarptautines programas ketina pradėti mokyti 2019, licėjus – 2020 metais. Abi mokyklos jau dabar įsipareigojusios kelti mokytojų kvalifikaciją, investuoti į naujas mokymosi priemones, o nuo šio rugsėjo pradės mokyti anglų kalbos sustiprintu lygiu.

Kaip sako Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė, klasės anglų kalba jame pradėtos formuoti dar prieš 15 metų. Poreikį diktuoja pats miestas: daugėja mokinių, kurių tėvai dirba užsienio kompanijose, mišrių šeimų.

„Tarptautinis bakalaureatas suteikia galimybę lengviau integruotis naujoje šalyje, nebelieka problemų dėl skirtingo mokymosi programų lygio. Keliaujančių šeimų problema – skirtingos švietimo programos. Jos apsunkina perėjimą į tą pačią klasę kitoje valstybėje“, – vardina ji.

Patrauklios ne tik užsieniečiams

Privačios mokyklos „Universa Via“ direktorė Dalia Kiliuvienė teigia, kad jau dabar šioje mokykloje mokosi apie 20 proc. lietuviškai nekalbančių vaikų – į tarptautines mokyklas vaikus nori leisti ir lietuviai. Anot pedagogų, mokymasis pagal tarptautines programas reiškia ne tik sustiprintą anglų kalbos lygį, bet ir kokybiškai kitokį mokymosi tvarkaraštį, požiūrį į mokinius. Būtent dėl šios priežasties tarptautinis bakalaureatas Lietuvoje pritraukia ne tik užsienio šalių piliečius.

„Apskritai Klaipėda yra gera vieta tiems, kurie nori mokytis įvairų kalbų – čia daug skirtingų tautybių, pilietybių gyventojų. Net ir ikimokyklinio amžiaus vaikams nekyla jokių sunkumų bendrauti užsienio kalba. Tam, kad tarpusavyje pradėtų bendrauti angliškai, jiems užtenka vos pusės metų. “, – sako pedagogė.

Abiejų mokyklų direktorės atkreipia dėmesį į dar vieną naują tendenciją: tarptautinių mokyklų savo vaikams dažnai ieško į Lietuvą grįžę emigrantai. Vis daugiau sugrįžusių lietuvių vaikų, ypač jaunesnio mokyklinio amžiaus, nebekalba lietuviškai, todėl jiems sunku orientuotis kitoje švietimo programoje.

„Klaipėda 2030“ strategijoje tarptautinių ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų nebuvimas nurodomas kaip pagrindinis švietimo infrastruktūros trūkumas, jų steigimui iki 2030 metų numatoma skirti nuo 1 iki 10 mln. Eur.

Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane taip pat numatytas tarptautinės mokyklos steigimas. Savivaldybės skaičiavimu, nors gyventojų skaičius uostamiestyje mažėja, moksleivių skaičius mokyklose auga – taip yra dėl to, kad daug klaipėdiečių keliasi gyventi į užmiestį, tačiau vaikus mokytis leidžia į mokyklas mieste.