2020-ieji – įsibėgėjančios Klaipėdos mokslo ir verslo partnerystės metai

Jūrinio klasterio ir mėlynojo augimo akademijos pradžia, kompetencijų centrų ir tarptautinių mokslinių eksperimentų projektai, konferencijos, biotechnologijų startuolių akceleratorius bei dešimtys prasmingų partnerysčių – visa tai pažymėjo šiuos neeilinius metus Klaipėdos mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) komanda pastebi, kad nepaisant visų iššūkių,  2020-ieji nesustabdė nei inovacijų plėtros procesų, nei renginių ar jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų.

Vienu svarbiausių metų akcentų tapo Lietuvos kūrinio klasterio įsteigimas, praneša KMTP. Pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuota Lietuvos jūrinio klasterio veikla – tai alternatyvaus kuro infrastruktūra ir technologijos, uostas ir krova, laivų statyba, remontas bei jūrinė energetika.

Jūrinis klasteris ir KMTP drauge su Klaipėdos universitetu bei ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ sukūrė ir šiemet pristatė unikalią „Blue Growth Leaders Academy“ programą.  Partnerių pastangomis pavyko pritraukti tarptautiniu mastu vertinamus mokslininkus bei praktikus iš Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių – nuo šio rudens su programos dalyviais jie nuotoliniu būdu dalijasi žiniomis apie laivybą, uostus, biotechnologijas ir kitas perspektyvias sritis.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui 2020-ieji buvo labai aktyvūs projektine prasme: buvo tęsiami 8 tarptautiniai ir šalies mastu įgyvendinami projektai, pradėti 4 nauji. 

„Įsitraukdami į projektus visad turime akiratyje Klaipėdą ir mūsų regioną. Šiųmečiai rezultatai, kurių pasiekėme drauge su tarptautiniais partneriais, neša praktinę naudą mūsų įmonėms“, – kalbėjo KMTP verslo plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Bendradarbiaujant su projekto „Ecoprodigi“ partneriais ir tarptautiniais ekspertais, 2020-aisiais buvo parengta išsami apžvalga, kuri per jūrinės industrijos skaitmenizacijos prizmę ne tik nagrinėja esamą situaciją, bet ir pateikia verslui itin aktualias įžvalgas apie ateities tendencijas, daugiausiai dėmesio skiriant ro-ro laivybai ir procesams laivų statybos sektoriuje.

Skaitmenizacijos atveriamos galimybėmis to paties projekto rėmuose buvo pademonstruotos ir praktiškai AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonės „Western Baltic Engineering“ specialistams pritaikius 3D skenavimo technologijas. Klaipėdoje pagamintos konstrukcijos prieš siunčiant jas galutiniam surinkimui į Suomijos Turku uostą, buvo nuskenuotos. Didelės apimties dalių sujungimas pradžioje įgyvendintas virtualiai – inovatyvus procesas padėjo sutaupyti per 1 000 darbo valandų, kurių būtų prireikę atliekant įvairias korekcijas.

Siekiant įvertinti Klaipėdos regiono verslo skaitmenizacijos lygį, 2020 m. buvo atliktas specialus įmonių auditas, padėjęs įvertinti realią situaciją ir identifikuoti inovatyviems sprendimams itin imlias sritis. Skaitmenizacija sparčiai skverbiasi ir į transporto ir logistikos sektorius, tačiau dar ne visos technologijų teikiamos galimybės išnaudojamos. Tad KMTP ėmėsi iniciatyvos vystant blockchain technologija pagrįstą sprendimą logistikos grandinės procesų valdymui – šis prototipas, kuris buvo kurtas bendradarbiaujant su įmone „Omega Technology“, šiemet jau užbaigtas.

2020-aisiais KMTP drauge su partneriais taip pat pristatė tarptautinę mėlynųjų biotechnologijų akseleratoriaus programą. Jos tikslas – padėti inovatyvioms idėjoms iš viso Baltijos jūros šalių regiono tapti apčiuopiamais produktais ir paslaugomis.

Signalas investuotojams

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Eimantas Kiudulas sutinka, kad šie metai buvo aktyvūs mokslo ir verslo bei kitų partnerysčių srityje. Pasak jo, džiugina, jog miestas yra radęs sutarimą dėl strateginių plėtros krypčių, suvokia savo stiprybes ir galimybes, mato bendradarbystės vertę. Pasak jo, visa tai yra geras signalas investuotojams, rodantis tiek darbo rinkos, tiek miesto institucijų potencialą plėtojant aukštos pridėtinės vertės veiklas.

“Klaipėdos LEZ bendruomenėje šiemet dažnai sakėme, kad esame stipresni kartu. Puiku, kad šis požiūris matomas ir kitose Klaipėdos organizacijose, viešajame ir akademiniame sektoriuose. Išties, pasaulio mastu esame nedidelis miestas, todėl būtent specializacija, aukšta pridėtinė vertė, efektyvi bendruomenė ir sklandūs procesai yra ir gali būti dar didesniu mūsų konkurenciniu pranašumu. Šiemet Klaipėdos mokslo ekosistemos veikla buvo akivaizdi, todėl linkiu nesustoti, o Klaipėdos LEZ bendruomenė savo ruožtu įsipareigoja ir toliau suteikti visokeriopą palaikymą, galimybę realizuoti idėjas verslo aplinkoje. Žinoma, nevertėtų pamiršti ir talentų ekosistemos bei gyvenimo kokybės puoselėjimo mieste, tačiau šiose srityse taip pat akivaizdus progresas”, – tvirtina E. Kiudulas.