“Investuok Lietuvoje”: ateities LEZ pranašumai – “plug and play” sprendimai ir rekordinis įsikūrimo greitis

„Norime, kad LEZ pranašumas ateityje būtų „plug & play“ sprendimas – vientisi sklypai su visomis reikalingomis komunikacijomis – nuo vandentiekio iki elektros infrastruktūros. Siūloma galimybė įsisteigti ir pradėti veiklą per rekordinį laiką būtų vienas neabejotinų pranašumų kovojant dėl užsienio investicijų iš užsienio“, – “Verslo žinioms” komentuoja Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius

Iki 2017 m. išlaidos į LEZ jau atsipirko: negauti mokesčiai, investicijos į infrastruktūrą ir paskatos įmonėms sudarė 132 mln. Eur, įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai siekė 356 mln. Eur.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad 2002–2043 m. LEZ teigiamas poveikis viešiesiems finansams 6,6 karto pranoks viešąsias investicijas ir negautus mokesčius dėl taikomų lengvatų. Tokie skaičiai pateikiami „Investuok Lietuvoje“ apžvalgoje „Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje 2019 m.“

„Detali ataskaita leis lengviau komunikuoti tarp skirtingų šalių ir vertinti LEZ veiklą turint vienodus išeities duomenis“, – sako Rokas Krivonis, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos prezidentas.

2017 m. Lietuvos LEZ ūkinę komercinę veiklą vykdė 52 įmonės, turinčios apie 5.000 darbuotojų. Per metus jos gavo 1,24 mlrd. Eur pajamų – 75% pajamų gauta iš eksporto, o tai 936 mln. Eur, arba 6% visų lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. LEZ įmonių importas buvo kuklesnis ir siekė 676 mln. Eur, todėl jų veikla teigiamai veikė Lietuvos prekybos balansą.

Per 2017 m. LEZ įmonės bendrai sukūrė 172 mln. Eur pridėtinės vertės, tai sudaro 2,4% viso Lietuvos apdirbamosios gamybos rezultato. 2017 m. vienas LEZ darbuotojas vidutiniškai sukūrė 82.000 Eur pajamų tiesioginiams LEZ įmonių tiekėjams Lietuvoje. Palyginkime: pajamos vienam Lietuvos darbuotojui tais pačiais metais siekė 52.000 Eur.

„Taigi galima teigti, kad penkios darbo vietos LEZ įmonėse vidutiniškai lemdavo papildomas aštuonias darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse“, – skaičiuoja „Investuok Lietuvoje“.

Pateikta analizė parodė, kad nors LEZ teritorijos įkurtos Lietuvos regionuose, vidutinis darbo užmokestis LEZ įmonėse 2017 m. 9% pranoko vidutinį darbo užmokestį visame Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje. LEZ įmonių darbuotojų našumas 2017 m. siekė 36.000 Eur – tai šiek tiek daugiau nei Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis.

Remiantis skaičiavimais, nuo 2002 m. LEZ įmonės sukūrė 1,11 mlrd. Eur pridėtinės vertės ir nuo 2005 m. uždirbo 589 mln. Eur pelno.

Eimantas Kiudulas, Klaipedos LEZ vadovas, komentuoja, kad mokestinės lengvatos mūsų regione yra “higiena” – jas taiko visos Lietuvos kaimynės ir jos iš esmės šiandien yra skirtos tam, kad valstybės išsilygintų savo konkurencinius pranašumus. Tiesa, Lenkija pastaruoju metu eina kiek įdomesniu keliu: šalyje siekiama sudaryti galimybes laisvųjų ekonominių zonų mokestine prasme nepririšti prie konkretaus geografinio taško, t.y. bet kuris sklypas šalyje galėtų būti LEZ’u.

“Vis dėlto brangstant viso mūsų regiono darbo jėgai, vietos gamybai ieškantys užsienio investuotojai vertina daugiau faktorių, tokių kaip darbo jėgos kiekis, jos kvalifikacija, biurokratinės procedūros, įsikūrimo greitis, infrastruktūra, ekosistema, galimybės ne tik gaminti, bet ir kurti, vystyti tiriamąją veiklą”, – sako E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ jau kurį laiką siūlo papildomų paslaugų ir galimybių, skirtų šiandienos investuotojų realijoms. Pavyzdžiui, 2018 m. LEZ valdymo bendrovė savo lėšomis pastatė unikalų 7500 kv. m ploto gamybinį pastatą “FlexStart”, kurio patalpos per 1-3 mėnesius lengvai adaptuojamos individualiems konkretaus gamybininko poreikiams.

“Šis sprendimas labai greitai pasiteisino, vieninteliai pasaulyje gavome “Financial Times” padalinio “FDI Intelligence” apdovanojimą už įsikūrimo greičio galimybes investuotojams, jau išnuomavome beveik visas patalpas ir rimtai svarstome antrojo “FlexStart” projekto statybas. Be to, “FlexStart” projektas atvėrė ir dar įdomesnių naujo verslo galimybių, pvz., nuomotis gamybines patalpas laikinai tol, kol šalia ateityje investuotojas pasistatys daug didesnę gamyklą.

Ši situacija mums labai aiškiai parodė, kad greitis tikrai yra šiandienos investuotojų prioritetas, o patys didžiuojamės sukūrę žymiai didesnės pridėtinės vertės nei vien sklypų nuoma. Ieškome ir ketiname vystyti ir daugiau į vertę investuotojams orientuotų projektų bei iniciatyvų”, – sako E. Kiudulas