Naujienos ir renginiai
Laisvųjų ekonominių zonų Lietuva – trečia po JAV ir Lenkijos
Lietuva pagal specialiųjų ekonominių zonų (SEZ) skaičių yra trečia Vakarų pasaulyje po JAV ir Lenkijos. Tokios lengvatinės teritorijos daugiausia skirtos bemuitei užsienio prekybai skatinti, o Lietuvoje, Lenkijoje, kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse jos dažniausiai steigiamos siekiant paskatinti pramonės ir regionų plėtrą.
Tai skelbiama naujausioje Pasaulio investicijų ataskaitoje „World Investment Report 2019: Special Economic Zones“, kurią parengė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ekonomistai, rašo “Verslo žinios”.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 SEZ (7 laisvosios ekonominės zonos (LEZ), likusios – pramoniniai parkai ), Lenkijoje – 21, o JAV – 262. Po Lietuvos ketvirta yra Kroatija (11), penkta – Bulgarija (9).
Ataskaitoje pažymima, kad SEZ – tarp svarbiausių įrankių, kurie šalims padeda pritraukti investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. Lietuvoje, palyginti su 2017 m., išaugo 39%, iki 905 mln. Eur (654 mln. Eur – 2017 m.). Palyginti visame pasaulyje TUI srautas pernai sumažėjo 13%, iki 1,3 trln. USD, o Europoje – net perpus (iki 172 mlrd. USD).
UNCTAD ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad ekonominės zonos plėtojamos gana sparčiai. Visame pasaulyje tokių lengvatinio apmokestinimo teritorijų šiuo metu yra daugiau nei 5.000, jų skaičius toliau auga.
Tyrimo autoriai pažymi, kad SEZ veikia 70% išsivysčiusio pasaulio valstybių. Tiesa, beveik visos šios teritorijos yra bemuitės zonos, o jų indėlis į bendrą šalies ekonomiką yra ribotas, išskyrus JAV.
Vakarų Europos šalyse SEZ teritorijų beveik nėra, o ten, kur jos veikia, dažniausiai yra bemuitės prekybos zonos.
„Tačiau Bulgarijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje yra visokių SEZ, tarp jų ekonominių zonų, kuriose veikiantiems subjektams taikomos mokestinės paskatos“, – nurodoma ataskaitoje.
Skirtumai Vakaruose ir Rytuose
SEZ teritorijos Lietuvoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse dažniausiai steigiamos siekiant paskatinti pramonės ir regionų plėtrą. Pabrėžiama, kad šios ekonominės zonos pradėjo veikti dar iki minėtų šalių narystės ES 2004 m.
Lietuvoje LEZ teritorijoje veikiančios gamybos ir logistikos įmonės, investavusios ne mažiau nei 1 mln. Eur, o paslaugų įmonės, investavusios 100.000 Eur, nemoka pelno mokesčio 10 metų, dar šešerius metus joms taikomas per pusę mažesnis (7,5%) pelno mokesčio tarifas. Jos dažnai nemoka žemės nuomos mokesčio.
O JAV ir Vakarų Europos šalyse veikia užsienio prekybos teritorijos, dar vadinamos laisvos prekybos uostais.
„Iš esmės tai yra sandėliai, kuriuose laikomos prekės nėra apmokestinamos. Sandėliuose saugomi vertingi daiktai, meno kūriniai, brangūs metalai ir kitos prabangos prekės. Tokie „laisvieji uostai“ veikia Liuksemburge, Monake ir Šveicarijoje“, – nurodo UNCTAD ataskaitos rengėjai.
Teigiama, kad Vakaruose steigiant SEZ labiau siekiama lygios konkurencijos tikslų nei kokių nors privilegijų tokių zonų dalyviams.
„Pagrindinis SEZ tikslas ten yra sumažinti su importu susijusių tarifų ir reguliavimo naštos neigiamą poveikį verslo sąlygoms“, – nurodoma ataskaitoje.
Lietuvoje, Lenkijoje plečiamos paskatos
Kaimynėje Lenkijoje 2018 m. priimtas įstatymas, kuriuo iš esmės įkurta visos Lenkijos ekonominė zona, t. y. bendrovė, investavusi atitinkamą sumą ir sukūrusi tam tikrą skaičių darbo vietų, gali gauti SEZ teritorijose taikomų lengvatų, t. y. paskatos ten nebėra susietos su įmonės rezidavimu konkrečioje SEZ teritorijoje.
Kai kas panašaus numatoma ir Lietuvoje. Šiuo metu parengtos Pelno mokesčio ir susijusių įstatymų pataisos, kurioms įsigaliojus siūloma atleisti nuo pelno mokesčio gamybos ir duomenų paslaugų įmones, kurios Lietuvoje yra investavusios 30 mln. Eur arba sukūrusios 200 darbo vietų. T. y. šios įmonės, kad gautų paskatų, neprivalės veikti LEZ teritorijoje.
„Investuok Lietuvoje“ (IL) šį pavasarį išanalizavo Lietuvoje veikiančių LEZ poveikį ekonomikai ir ateities perspektyvas. Konstatuota, kad iki 2017 m. išlaidos į LEZ jau atsipirko: negauti mokesčiai, investicijos į infrastruktūrą ir paskatos įmonėms sudarė 132 mln. Eur, įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai siekė 356 mln. Eur.
IL skaičiuoja, kad 2002–2043 m. LEZ teigiamas poveikis viešiesiems finansams 6,6 karto pranoks viešąsias investicijas ir negautus mokesčius dėl taikomų lengvatų. Tokie skaičiai pateikiami apžvalgoje „Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje 2019 m.“
„Norime, kad LEZ pranašumas ateityje būtų „plug & play“ sprendimas – vientisi sklypai su visomis reikalingomis komunikacijomis nuo vandentiekio iki elektros infrastruktūros. Siūloma galimybė įsisteigti ir pradėti veiklą per rekordinį laiką būtų vienas neabejotinų pranašumų kovojant dėl užsienio investicijų“, – yra teigęs Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios LEZ: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių.
2017 m. Lietuvos LEZ ūkinę komercinę veiklą vykdė 52 įmonės, turinčios apie 5.000 darbuotojų. Per metus jos gavo 1,24 mlrd. Eur pajamų – 75% pajamų gauta iš eksporto, o tai 936 mln. Eur, arba 6% visų lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. LEZ įmonių importas buvo kuklesnis ir siekė 676 mln. Eur, todėl jų veikla teigiamai veikė Lietuvos prekybos balansą.
Per 2017 m. LEZ įmonės bendrai sukūrė 172 mln. Eur pridėtinės vertės, tai sudaro 2,4% viso Lietuvos apdirbamosios gamybos rezultato. 2017 m. vienas LEZ darbuotojas vidutiniškai sukūrė 82.000 Eur pajamų tiesioginiams LEZ įmonių tiekėjams Lietuvoje. Palyginkime: pajamos vienam Lietuvos darbuotojui tais pačiais metais siekė 52.000 Eur.
Renkasi bendruomenes
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, atkreipia dėmesį, kad pats laisvųjų zonų kiekis automatiškai nelemia projektų kiekio ar kokybės valstybėje. Pasak jo, Lietuva praėjusiais metais Europoje užėmė solidžią 16-tą vietą su daugiau kaip 80 tiesioginių užsienio investicijų projektų ir yra tarp lyderių pagal projektų kiekį vienam gyventojui, tačiau akivaizdu ir tai, kad investuotojai pirmiausia renkasi jau veikiančias bendruomenes ir ekosistemas.
“Sėkminga laisvoji zona šiandien yra savotiškas “miestas mieste” su išvystyta infrastruktūra, bendraujančiomis ir bendradarbiaujančiomis įmonėmis, geru susisiekimu ir gerbūviu darbuotojams, plačiu akademinių ir socialinių partnerių tinklu. Tokios teritorijos traukia tiek darbuotojus, tiek investuotojus”, – sako Klaipėdos LEZ vadovas.