Oficialiame gamyklos atidaryme dalyvavo tarptautiniai ir vietiniai „HAWE Hydraulik“ vadovai, taip pat Klaipėdos miesto, Klaipėdos LEZ, „Investuok Lietuvoje“ atstovai, projekto partneriai bei darbuotojai.

„HAWE Lithuania“ vadovas Maximilian Röring pabrėžė, kad naujasis padalinys Klaipėdoje yra ilgalaikės bendrovės plėtros dalis ir turėtų sustiprinti visą HAWE tarptautinį gamybos tinklą. Lietuva investicijai, pasak jo, pasirinkta dėl kvalifikuotų specialistų, palankios verslo aplinkos ir glaudaus ryšio su Europos rinkomis.

„Šiandien HAWE yra svarbi diena. Mes ne tik atidarome naują gamyklą – švenčiame naujo mūsų bendrovės etapo pradžią ir investiciją į ateitį. Tačiau labiausiai mane žavi ne pats pastatas ar jo kvadratiniai metrai, o žmonės, kurie visa tai sukūrė“, – sakė M. Röring.

Naujasis HAWE padalinys įsikūrė maždaug 5 tūkst. kv. metrų gamybinėse ir beveik 500 kv. metrų administracinėse patalpose. Viena pagrindinių gamyklos užduočių – hidraulikos sistemų vėjo energetikos pramonei surinkimas.

Pasak M. Röring, ypatingas vaidmuo kuriant naująjį padalinį teko Lietuvoje suburtai komandai. Pradinėje veiklos stadijoje vos aštuoni darbuotojai turėjo per trumpą laiką įgyti reikalingas kompetencijas, pasirengti gamybai ir įveikti klientų keliamus kokybės reikalavimus.

Į Klaipėdą – ne tik kapitalas ir technologijos

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, HAWE atėjimas svarbus ne vien dėl naujos gamybos ar darbo vietų.

„Kai planavome savo trečiąjį „FlexStart“ pastatą, sąmoningai nusprendėme kelti kokybės kartelę – investuoti daugiau ir kurti erdves, pritaikytas aukštus reikalavimus keliantiems klientams. Šiandien labai džiaugiamės tuo sprendimu, nes sutikome HAWE – bendrovę, kuri į Klaipėdą atneša ne tik kapitalą ir technologijas, bet ir naujas vertybes“, – sakė E. Kiudulas.

HAWE prisijungia prie tarptautinės Klaipėdos LEZ verslo bendruomenės, kurioje veikia daugiau kaip 100 įmonių, investuotojai atstovauja 17 valstybių, o visoje teritorijoje dirba daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Sėkmingai užpildžiusi trečiąjį „FlexStart“ pastatą, Klaipėdos LEZ jau pradėjo ir naujo, investuotojų poreikiams itin sparčiai adaptuojamo gamybinio-administracinio „FlexStart 04“ statybas.

Miestas mato ilgalaikę vertę

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas pabrėžė, kad kiekviena nauja tarptautinė investicija yra pasitikėjimo miestu ženklas, o HAWE projektas svarbus ir dėl sąsajų su atsinaujinančia energetika.
„Kiekviena nauja investicija, kiekviena nauja gamykla ir kiekviena nauja darbo vieta rodo, kad Klaipėda yra miestas, kuriuo pasitikima ir kuriame matomos ateities perspektyvos. Ypač džiugu, kad čia kuriama gamyba susijusi su viena svarbiausių ateities sričių – atsinaujinančia energetika“, – sakė A. Kamarauskas.

O „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis HAWE atėjimą siejo su platesne Klaipėdos ir Vokietijos pramonės partnerystės perspektyva.

„Tai didelis įvykis ne tik bendrovei, bet ir Klaipėdai. Prieš daugelį metų Miunchene susitiko žmonės, iš kurių idėjos gimė ši įmonė, o šiandien Miunchenas simboliškai susitinka su Klaipėda. Tikiu, kad iš šio susitikimo gali gimti dar daug gražių dalykų“, – sakė E. Čivilis.

HAWE Klaipėdos padalinį vertina kaip ilgalaikę investiciją į savo globalų gamybos tinklą siekiant stiprinti konkurencingumą ir būti arčiau klientų Europoje.

The post „HAWE Hydraulik“ stiprina Klaipėdos LEZ pozicijas strateginėse srityse first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Neseniai į mano akis pateko vienas darbdavių įvaizdžio tyrimas su iškalbingais rezultatais: šiandien geriausiai žinome ir labiausiai norime dirbti lietuviško kapitalo „Vinted“, „Tesonet“ grupės įmonėse, taip pat „Teltonikoje“, „Kilo“, „Omnisend“, „Burga“ ir kt. Tuo tarpu prieš keliolika metų geidžiamiausių viršūnėje buvę užsienio kapitalo „Adform“ ar „Philip Morris“ šiandien jau pasislinko link piramidės apačios, o iš sąrašų išvis pradingo tokie dideli vardai kaip „Western Union“.

Kolegos neseniai atliko tam tikrus Klaipėdos LEZ investuotojų duomenų skaičiavimus, kuriuose taip pat matome augantį Lietuvos kapitalo svorį. Pavyzdžiui, pernai daugiau kaip 60 proc. naujų Klaipėdos LEZ investicijų įgyvendino Lietuvos investuotojai, nors prieš penketą metų ši dalis siekė vos penktadalį. Taip pat, lietuviški investuotojai jau atlieka daugiau kaip pusę visų Klaipėdos LEZ įmonių vietinių pirkimų. Pritraukiant naujus investuotojus, lietuviai artėja ir prie 50 proc. kokybiškų užklausų ir kontaktų dalies.

Kaip ir darbdavių tyrimų atveju, čia stebina pokyčio tempas. Pamenu, kaip prieš tris dešimtmečius laisvosios zonos Lietuvoje buvo steigiamos siekiant pritraukti užsienio investuotojus su savo kompetencijomis, technologijomis ir pinigais. Net prieš dešimtmetį ar penketą metų zonų valdytojai daugiau energijos skyrė užsieniečiams, galimas lietuviškas investicijas iš dalies laikant „nice to have“.

Bet stalai ėmė ir apsisuko. Kompetencijų, technologijų ir pinigų tiesiog jau užsiauginome pas save. Pridėjus lietuvišką ambiciją ir tam tikrą alkį, šalyje jau turime kritinę masę žmonių ir verslų, galinčių savo jėgomis kurti valstybės ekonominę ateitį.

Šis pokytis savaime nesumažina užsienio kapitalo svarbos – jo pasaulyje tiesiog nepalyginamai daugiau nei lietuviško ir išvien su juo ateina mūsų šalyje neegzistuojančios, tačiau mums reikalingos kompetencijos ar technologijos. Paprastas to pavyzdys – Baisogaloje gamyklą statanti gynybos milžinė „Rheinmetall“. Tačiau tai, kad lietuviai jau geba griežti pirmaisiais smuikais, turėtų keisti ir ant stalo vykstančio žaidimo taisykles.

Kas nutiko

Lietuviško kapitalo sustiprėjimas iš principo buvo lauktas. Juk prieš kelis dešimtmečius užsieniečius tam tikra prasme kvietėme todėl, kad turėtume darbo, užsidirbtume pinigų, įgytume žinių ir, galbūt, su išmoktomis gerosiomis praktikomis ilgainiui imtume kurti kažką savo. Bet greta ekonominės konvergencijos su Europa, didžiulis pokytis įvyko ir mūsų galvose.

Puikiai atsimenu mūsų verslo ir visuomenės nuotaikas devyniasdešimtaisiais, taip pat pirmus dešimt ar keliolika šio amžiaus metų: bet kuris vakarietis tuomet atrodė automatiškai protingesnis, išmintingesnis, greitesnis ir tiesiog „geresnis“. Vien dėl to, kad jis užsienietis. Tiesa, tokiame požiūryje buvo logikos: labai tikėtina, kad laisvame, turtingesniame pasaulyje užaugęs žmogus turėjo daugiau informacijos ir galimybių rinktis nei sovietiniame lageryje gimusi mūsų karta.

Nors tam tikrų tokio požiūrio trupinių Lietuvoje išlieka ir dabar, šiandien gražu matyti jaunimą, užaugusį ir subrendusį jau Europoje. Jaunesnė karta apskritai save iškart laiko europiečiais ar „vakariečiais“: ji nuo mažens nebeturėjo fizinių, kalbos ar, daugeliu atvejų, finansinių barjerų integruotis į pažangųjį pasaulį.

Jaunesnė gyventojų ir verslų karta nebeturi „posovietinės stigmos“. Ji ne tik nebesijaučia prastesne už vakariečius – ji mažų mažiausiai yra „lygiavertė Vakarų dalis“. Labai dažnai ji vis dar yra kiek alkanesnė ir lankstesnė už senąjį pasaulį. Ji jau nesigėdija sunkiai ištariamo pavadinimo „Lithuania“, o juo didžiuojasi. Ypač kai išgirsta, kad jų draugai londoniečiai ar paryžiečiai kasdien naudojasi lietuviškomis „Vinted“ ar „NordVPN“ paslaugomis, reklamuojamomis vietos televizijose ar metro.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius daugelis įsitikinome, kad automatiškai nesame niekuo prastesni. O kalbant apie finansus ir ekonomiką, supaprastinu, bet didžiąją dalį Nepriklausomybės pradžios mūsų santykinio skurdo lėmė tai, kad Vakarų šalys turėjo gerokai ilgesnį institucijų, kapitalo, modernios ekonomikos ir žinių tęstinumą. Grįžę ten, kur istoriškai priklausėme, žaibiškais tempais baigiame pasivyti ir Vakarų pasaulio išsivystymo lygį.

Iš esmės panašų virsmą išgyveno ir mūsų įmonės: tiek naujosios-inovatyviosios, tiek ir nemaža dalis senojo-klasikinio verslo. Žaisdami vienodomis sąlygomis, gana greitai įsitikinome, kad užsienyje nėra jokių stebuklų, o sėkmę didžiąją dalimi lemia darbštumas, veržlumas ir kūrybiškumas, kurio mums niekad nestigo.

Tad šviežiomis galvomis laisvame pasaulyje užsidirbtą kapitalą reinvestuojame į inovacijas, efektyvumą ir plėtrą. Augame, kuriame savo produktus, eksportuojame. O gimus ir užaugus Lietuvoje, nauji verslo žingsniai dažnai patogiausi būtent čia. Tai ir lemia pastarojo meto Lietuvos investuotojų aktyvumą, nors, žinoma, sveikintina jų plėtra ir užsienyje, taip pat rodanti augančius lietuviško verslo raumenis.

Ką daryti

Lietuvos verslo proveržis įvyko pačiu tinkamiausiu metu. T.y. tuomet, kai dėl Rusijos karo pritraukti naujas užsienio investicijas į visą mūsų regioną tapo daug sunkiau. Jos vis dar ateina, bet kol kas vėl tapome didesnės rizikos zona.

Visgi šiandien investuojantis, besiplečiantis ir eksportuojantis Lietuvos verslas nėra nei „nice to have“, nei „planas B“. Jis tiesiog užaugo, daugmaž pasivijo Vakarus ir rodo tai, ką jau seniai būtų rodęs, jei praėjusiame amžiuje būtume gyvenę kitoje geležinės uždangos pusėje.

Todėl jį tiesiog privalome palaikyti: toliau gerindami sąlygas, mažindami biurokratinę naštą, padėdami augti strateginėms kompetencijoms, atstovaudami jam užsienyje, nutiesdami visus įmanomus „raudonus kilimus“, ryžtingai spręsdami jam opiausias aktualijas.

Tolesnis lietuviško verslo augimas ne tik kuria darbo vietas ar mokesčius, bet ir šiuo metu siunčia svarbų signalą potencialiems užsienio investuotojams: „mes nebijome, pasitikime, mums čia gerai – ateikit ir jūs“.

Žinoma, stalai ateityje ir vėl gali apsisukti. Galbūt netrukus pasaulyje išryškės kitos technologijos ar kompetencijos, kurių Lietuvoje neturime ir kurių norėsime. Geroji žinia yra tai, kad geros verslo sąlygos yra vienodai patrauklios ir vietos, ir tarptautiniam kapitalui. Tad net jeigu šiandien džiaugiamės lietuviško kapitalo proveržiu, ideali Lietuva yra tokia, kurioje vystyti verslą norėtų visas pasaulis.

The post E. Kiudulas: Stalai apsisuko, o prie jų – lietuviškas kapitalas first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Daugiau kaip pusę Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės išplėtoto „FlexStart 03“ gamybinio-administracinio pastato nuo praėjusių metų užima Vokietijoje įsikūrusi „HAWE Hydraulik“ – 75 metus veikianti, šeimos valdoma, beveik 3000 darbuotojų 24-ose valstybėse vienijanti hidraulikos komponentų ir sistemų kūrėja bei gamintoja. Bendrovės produkcija naudojasi medicinos, žemės ūkio, logistikos, infrastruktūros, atsinaujinančios energetikos ir daugybės kitų sričių verslai.

UAB „HAWE Lithuania“ vadovas Maximilian Röring pasakoja, kad kompanijos Klaipėdos padalinys šiuo metu specializuojasi vėjo energetikos pramonei skirtose hidraulinėse sistemose: uostamiestyje jos surenkamos ir testuojamos. Šie produktai užtikrina saugų ir efektyvų vėjo jėgainių darbą: vienos sistemos pritaiko menčių kampą prie kintančių vėjo sąlygų, kitos prireikus sustabdo ir užfiksuoja turbinas, o trečios sutepa kritinius komponentus šitaip apsaugodamos juos nuo susidėvėjimo bei gerindamos veiklos rodiklius.

„Klaipėdoje jau turime stiprią surinkimo, kokybės kontrolės, logistikos, pirkimų, gamybos planavimo, procesų inžinerijos ir administracines funkcijas. Čia toliau kursime itin pajėgią gamybinę organizaciją, kuri prisidės prie kompanijos ilgalaikio augimo ir efektyvesnio dalyvavimo vėjo energijos pramonėje. Mūsų strateginis principas yra „Mąstyk globaliai – veik lokaliai“, tad ir klaipėdiečių talentai jau šiandien prisiima atsakomybę bei padeda kurti tvaresnę ateitį visame pasaulyje“, – komentuoja M. Röring.

Kas patinka

„HAWE“ Klaipėdos padalinio vadovas atskleidžia, kad kompanija vietos naujai gamyklai pradėjo ieškoti 2023 m. 

Uostamiestis konkuravo su keletu atidžiai išnagrinėtų lokacijų ir galiausiai buvo pasirinktas dėl „įtikinančio bendro pasiūlymo“: stiprios logistikos infrastruktūros visų rūšių transportu, techniškai kvalifikuotų ir motyvuotų specialistų pramonės tradicijas turinčiame regione, Klaipėdos LEZ ir „Investuok Lietuvoje“ palaikymo prieš įsikūrimą ir jau kuriantis, galimybės įmonės poreikiams adaptuoti „FlexStart“ pastatą ir partnerysčių su laisvojoje zonoje jau veikiančiomis įmonėmis. 

Įspūdį vadovui paliko vos 5 mėnesius trukęs periodas nuo įmonės įkūrimo iki pirmojo Klaipėdoje surinkto produkto.

„Apskritai mes jautėme, kad Lietuva turi nuoširdų interesą plėtoti pažangios gamybos ir atsinaujinančios energetikos sektorius. Tai buvo svarbus faktorius, sustiprinęs mūsų pasitikėjimą. O ligšiolinė patirtis buvo itin pozityvi – labiausiai vertiname pragmatišką ir lankstų LEZ požiūrį, greitą įsikūrimą, vietos specialistų motyvaciją mokytis ir norą prisiimti atsakomybę. Lietuvoje gerą įspūdį palieką daugelio administracinių procesų skaitmenizavimas, bendradarbiavimas su tarnybomis ir institucijomis, vietos verslo ekosistema. Žinoma, naujam užsienio investuotojui tam tikri priežiūros ir administraciniai reikalavimai iš pradžių gali atrodyti keblūs, o šių sričių paprastinimas padėtų Lietuvą paversti dar patrauklesne kitiems investuotojams“, – pasakoja M. Röring.

Kolegos ir planai

Šiuo metu „HAWE“ Klaipėdos padalinyje dirba 18 kolegų, o tai atitinka pradinius bendrovės planus. „HAWE Lithuania“ vadovas pabrėžia, kad įmonė sėkmingai užpildė svarbiausias pozicijas, reikalingas padalinio dabartinei veiklai ir ateities plėtrai – čia jau dirba žmogiškųjų išteklių, finansų, kokybės, surinkimo, procesų inžinerijos, pirkimų, logistikos, gamybos planavimo, darbuotojų saugos ir aplinkosaugos specialistai.

„Per ateinančius kelis metus kolektyvą planuojame užauginti iki 40-ies kolegų, daugiausiai dėmesio skiriant surinkimo ir logistikos komandoms. Manau, rinkoje išsiskiriame tuo, kad suderiname daugiametę tarptautinės pramonės grupės patirtį su startuoliška energija: kiekvienas kolega turi galimybę aktyviai prisidėti prie gamybos, logistikos, pirkimų ir kitų procesų kūrimo bei tobulinimo nuo pirmos dienos“, – kalba M. Röring.

„HAWE Lithuania“ darbuotojų amžiaus vidurkis šiuo metu sudaro 37 metus, tad įmonėje vienų kolegų profesinė patirtis dera su kitų šviežiais požiūriais. Bendrovė palaiko kolegas jiems siūlydama nuolatinio tobulėjimo ir grįžtamojo ryšio programas, vidines karjeros galimybes, 5 papildomas atostogų dienas, papildomą sveikatos ir nelaimių draudimą. Su įmonės karjeros galimybėmis galima susipažinti čia.

The post „HAWE Hydraulik“: mūsų kelionė Klaipėdos LEZ dar tik prasideda first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Daugiau kaip 60 proc. naujų investicijų Klaipėdos LEZ pernai įgyvendino lietuviško kapitalo verslai. Palyginimui, prieš penketą metų Lietuvos įmonės teatliko apie penktadalį naujų investicijų.

Vertinant pirkimus iš Lietuvos tiekėjų, lietuviško kapitalo verslai Klaipėdos LEZ sudarė 55 proc. nuo bendro 431 mln. Eur pernykščio rezultato. Šis rodiklis šį dešimtmetį yra gana stabilus, tačiau didelę jo dalį nuolat sudaro itin stambi žemės ūkio produkcijos pirkėja. 

Sumokėtų GPM ir Sodros mokesčių požiūriu lietuviško kapitalo verslai pastaraisiais metais stabiliai sudaro apie trečdalį viso bendro Klaipėdos LEZ rodiklio, pernai siekusio 26,8 mln. Eur. 

Kita vertus, Lietuvos kapitalo įmonių bendra apyvarta Klaipėdos LEZ praėjusiais metais sudarė vos apie penktadalį iš bendro 1,19 mlrd. Eur rezultato. Visgi didžiąją jo dalį nuolat lemia dvi itin stambios plastikų gamintojos. 

Taip pat, užsienio kapitalo įmonės ir toliau išlieka stambiausiomis Klaipėdos LEZ darbdavėmis – jose pernai dirbo apie 70 proc. teritorijos darbuotojų, tačiau ši dalis per pastarąjį penkmetį kiek sumažėjo. Iš viso Klaipėdos LEZ veikia investuotojai iš 17-os pasaulio valstybių.

Tiesa, visi minėti skaičiai būtų dar didesni Lietuvos investuotojų naudai, jei jais laikytume bendras lietuvių ir užsieniečių įmones. Kai kurios užsienio kapitalu įkurtos, tačiau faktiškai savarankiškai ne vieną dešimtmetį veikiančios įmonės taip pat bent neoficialiai jau gali būti laikomos bent iš dalies „lietuviškomis“.

„Žvelgiant objektyviai, Lietuvos kapitalo investicijos šiuo metu yra perspektyviausios tiek mums, tiek kitoms šalies laisvosioms zonoms. Atitinkamai, jau ne pirmus metus lietuvių investuotojams skiriame daugiau dėmesio nei anksčiau. Tikrai nepamirštame užsieniečių, jie taip pat ir toliau ateina bei plečiasi, bet geopolitinė situacija, augančios sąnaudos ir Lietuvos verslų branda vis labiau daro savo“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Pasak jo, nors minėtą statistiką kasmet gali iškreipti vienkartiniai faktoriai, o investiciniams sprendimams ir stambesnės gamybos veiklai būdinga tam tikra inercija, bendra Lietuvos kapitalo investuotojų reikšmės tendencija ryškėja, ypač – nuo 2022 m. Dar kitą vaizdą rodo Klaipėdos LEZ kokybiškų užklausų ir kontaktų (angl. leads) statistika: pernai Lietuvos verslai sudarė apie 40 proc. potencialių naujų investuotojų.

„Tokia situacija iš principo dėsninga ir be geopolitinių aplinkybių: Lietuvos kapitalo verslai pastarąjį dešimtmetį iš tikrųjų brendo, augo, plėtėsi, modernėjo. Jie vis drąsiau ir daugiau investuoja tiek gimtojoje rinkoje, tiek svetur. Jų svoris ir apimtys visiems mums tapo ypač aktualu pastaraisiais metais, kuomet lietuviai daug labiau pasitiki Lietuva nei užsieniečiai“, – kalba E. Kiudulas.

Jo teigimu, Klaipėdos LEZ visais laikais buvo plėtojama kaip „kilmės šaliai neutrali“ teritorija, t.y. kriterijus atitinkantys užsienio ir Lietuvos investuotojai turėjo ir tebeturi vienodas pelno ar NT mokesčių lengvatas. Atitinkant tam tikras sąlygas ir įsipareigojimus, stambesni investuotojai taip pat gali pretenduoti į savivaldybės ar valstybės lygio specialias programas nepriklausomai nuo jų kapitalo geografijos.

„Tiesa, užsienio kapitalas dar labai ilgai išliks reikšmingu dėl atnešamos kompetencijų, technologijų ar produktų įvairovės. Tam tikrų sektorių ar veiklų mes Lietuvoje niekada neturėjome, o atsirasdamos čia jos gali sukurti pagrindą naujoms žinioms ir aukštos pridėtinės vertės ekosistemoms. Nei mes, nei Lietuva jokiu būdu negali nusisukti nuo tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo krypties, tačiau šiandien turime konstatuoti faktą: lietuvių investuotojai yra aktyvesni, todėl privalome padėti jiems augti greičiau“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas.

Kodėl pasirinko

Pačius naujausiai Klaipėdos LEZ įsikūrusius, bet į užsienį didžiąją dalį produkcijos eksportuojančius Lietuvos investuotojus gimtoji šalis traukia pirmiausia dėl to, kad ji turi „viską, ko reikia verslui“. 

Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastate aromatus kuriančios ir gaminančios bendrovės „Aromatic 89“ įkūrėjas ir vadovas Arnoldas Bružas sako, kad šis verslas gimė ir užaugo Klaipėdoje. Todėl net jei dabar įmonės eksportas jau viršija 50 proc., gamyba arčiau galutinio vartotojo vis vien nebūtų racionali.

„Tačiau vien dėl eksporto augimo gamybos perkelti į kitą šalį nesiruošiame, kadangi šiandien Lietuvoje turime viską, ko reikia: komandą, nusistovėjusius procesus ir galimybę patiems būti prie gamybos, kai reikia atlikti patobulinimus ar pakeitimus. Nuolat kuriame naujus produktus ir tobuliname esančius, todėl mums svarbu, kad produkto vystymas ir gamyba būtų šalia. Priešingu atveju sprendimai, kuriuos šiandien priimame per dieną ar kelias, užtruktų gerokai ilgiau“, – komentuoja A. Bružas.

Pasak jo, Lietuva įmonei yra patogi dėl geografinės padėties ir geros prieigos prie pagrindinių rinkų – Baltijos ir Skandinavijos regionų, Lenkijos, Vokietijos.

„Šiuo metu nematome, kad gamyklos įkūrimas vienoje iš pagrindinių eksporto rinkų mums suteiktų pakankamai didelį pranašumą. Tam tikrose rinkose gaminti arčiau galutinio vartotojo teoriškai galėtų būti naudinga logistikos prasme, tačiau vien logistinis ar kaštų pranašumas kol kas neatsveria to, ką turime gamindami Lietuvoje. Klaipėdos LEZ pasirinkome todėl, kad čia radome tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo augančiai gamybai: modernias, gamybai pritaikytas patalpas, galimybę vienoje vietoje sutelkti gamybą, sandėliavimą ir logistiką bei erdvę tolesnei plėtrai. Svarbu buvo ir tai, kad nereikėjo nuo nulio statyti savo gamyklos, galėjome daug greičiau įgyvendinti plėtrą ir pradėti veiklą naujose patalpose“, – kalba „Aromatic 89“ vadovas.

Jis užsimena ir apie tai, kad klaipėdietiška bendrovė norėjo likti būtent Klaipėdoje, todėl kiti miestai buvo svarstomi nebent teoriškai. O Klaipėdos LEZ „Aromatic 89“ rado ne tik šiandienos, bet ir tolesnio augimo poreikius atitinkančią infrastruktūrą.

Didžiąją dalį savo produkcijos iš Klaipėdos LEZ jau eksportuoja ir vos pernai čia įsikūrusi balistinės apsaugos priemonių gamintoja „Kovo šarvai“. Bendrovės generalinė direktorė Agnė Rakštytė sako, kad sprendimą kurtis Lietuvoje be kitų priežasčių lėmė ir galimybė prisidėti prie šalies gynybos ekosistemos kūrimo.

„Iš esmės mūsų specifika leidžia užpildyti spragą šiame regione – tokių produktų gamybos nėra, o jų tiekimas regione svarbus užtikrinti tiekimo grandinių saugumą. O Klaipėdos LEZ pasirinkome dėl tinkamų, jau pastatytų ir įrengtų patalpų, mokestinių ir kitų aspektų“, – teigia A. Rakštytė.

Išlieka aktyvūs

Beje, nauji užsienio investuotojai Klaipėdos LEZ išlieka pastebimi net ir pastaraisiais metais. Pernai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės išplėtotame „FlexStart 03“ pastate veiklą pradėjo Vokietijos mechatronikos ir hidraulikos produktų bei sistemų gamintoja „HAWE Hydraulik“. Savo investicijas tęsia ir Portugalijos „IMG Group“ koncerno bendrovė „Evertis“, Klaipėdos LEZ numatanti 30 mln. Eur vertės tvarios PET plėvelės gamyklą. 

Tarp reikšmingų naujų Lietuvos kapitalo investuotojų per pastaruosius metus Klaipėdos LEZ išsiskyrė elektrinių autobusų infrastruktūra vystanti „Kautra“, automobilių dalių prekybininkė „Autoaibė“, aromatų gamintoja „Aromatic 89“, taip pat naują gamyklą numatanti „Klaipėdos duonos“ grupė. 

Nepriklausomai nuo kapitalo kilmės šalies, Klaipėdos LEZ teritoriją strategine laiko ir miesto savivaldybė, vien šiemet čia įgyvendinanti apie 3,2 mln. Eur vertės infrastruktūros  – gatvių, kelių, elektros tinklų plėtros ir kt. – projektų.

The post Klaipėdos LEZ: pagal dalį kriterijų Lietuvos investuotojai jau pirmauja first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Pilnai išnuomojusi pirmuosius tris „FlexStart“ šeimos pastatus užsienio ir Lietuvos investuotojams, Klaipėdos LEZ žengė tolesnį šio projekto plėtros žingsnį. Laisvosios zonos teritorijoje, Pramonės g. 33, greta pirmųjų trijų „FlexStart“ pastatų, pradėtas statyti į keturis savarankiškus blokus suskaidytas, tačiau prireikus juos sujungti galėsiantis „FlexStart 04“ projektas.

Architektų studijos „WALL“ (architektų Donato Lauciaus ir Vilmanto Bavarskio) suprojektuotas pastatas išsiskirs keturių savarankiškų gamybinių blokų struktūra, kiekvienoje patalpoje numatant po 2000 kv. m gamybinio ir 300 kv. m administracinio ploto.

Projekte kiekvieno gamybinio bloko erdvės suplanuotos integraliai su jam priskirtomis administracinėmis patalpomis bei antresolėmis, kurios sujungtos į bendrą funkcinę struktūrą ir šitaip užtikrins nuoseklų gamybos bei administravimo procesų ryšį. Industrinio pastato tūrio architektūriniu akcentu tampa išryškinti vitrininiai fasadai su vertikaliomis lamelėmis ir kontrastinga apdaila. Aplink pastatą suformuotos žaliosios, darbuotojų poilsio erdvės, numatytos patogios dviračių ir automobilių stovėjimo aikštelės, elektromobilių įkrovimo vietos.

Architektų teigimu, objektas taps ketvirtuoju gamybiniu pastatu sistemingai ir nuosekliai vystomoje gatvės išklotinėje, todėl architektūrinė išraiška sąmoningai derinta prie esamos urbanistinės struktūros, išlaikant tęstinį pramoninių tūrių ritmą ir aiškią funkcinę logiką gatvės dalies kompozicijoje.

Pasak Klaipėdos LEZ „FlexStart“ projektų vadovo Dariaus Urbono, rinkoje jaučiamas poreikis naujoms modernioms patalpoms tiek iš esamų, augti norinčių LEZ investuotojų, tiek iš potencialių naujų Lietuvos bei užsienio klientų.

„Rinka nėra paprasta, sprendimai priimami lėčiau. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad pasiūlius aukštos kokybės, lanksčiai pritaikomą ir greitam startui paruoštą gamybinį produktą, klientų surasti pavyksta. Būtent tai yra „FlexStart“ modelio esmė – įmonėms suteikti galimybę pradėti veiklą gerokai greičiau nei pačioms vystant gamyklą nuo nulio. „FlexStart 04“ koncepcijoje numatyta, kad nuomininkas po sutarties pasirašymo gali būti parengtas veiklos startui per maždaug 1-2 mėnesius“, – teigia D. Urbonas.

Pirmuose trijuose „FlexStart“ pastatuose įsikūrė įvairių sektorių Lietuvos ir tarptautinės kompanijos – tarp jų stambi Vokietijos hidraulikos sprendimų gamintoja „HAWE Hydraulik“, Jungtinės Karalystės kapitalo elektromechaninių komponentų gamintoja „Albright Lietuva“, kvapų kūrimo ir gamybos bendrovė „Aromatic 89“, modulinių pastolių ir techninės izoliacijos sprendimų įmonė „ITCC“, balistinės apsaugos priemonių kūrėja „Kovo Armor“, baldų kompanija „POD Furniture“ ar pakuočių gamintoja „Retal Baltic Films“.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimanta Kiudulas teigia, kad „FlexStart“ pastatų grupė ateityje galėtų ir dar toliau plėstis, tačiau dabar LEZ valdymo bendrovė nori daugiau dėmesio visos teritorijos transformacijai, „Curonia“ miesteliui ir aukštos pridėtinės vertės ekosistemų vystymui.

„Šių pastatų šeimą laikome sėkmės istorija, tačiau jau kurį laiką ruošiamės naujos kartos Klaipėdos LEZ ateičiai, su dar daugiau dėmesio inovacijoms, kūrėjų bendruomenėms, kompetencijų kūrimui ir sklaidai, startuoliams bei patraukliai aplinkai. Šiemet pristatėme biurų, laboratorijų ir gamybos miestelį „Curonia“, urbanistinę dalies LEZ teritorijos pokyčių viziją. Tikime, kad ilgainiui Klaipėdos LEZ vis labiau bus suvokiama vieta kur gimsta ne tik produktai, bet ir idėjos“, – komentuoja E. Kiudulas.

The post Klaipėdos LEZ stiprina gamybos infrastruktūrą – pradedamos „FlexStart 04“ statybos first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Ekspertų vertinimu, šie pokyčiai gali atverti naujų galimybių Lietuvos regionams, o ypač toms teritorijoms, kurios jau šiandien turi stiprią pramonės ir investicijų ekosistemą. Tam, kad ši galimybė būtų išnaudota, reikės ne tik verslo investicijų, bet ir aktyvaus valstybės, savivaldos bei regionų bendradarbiavimo.

Apie šias tendencijas kalbėta Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje vykusioje diskusijoje. Joje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas pabrėžė Lietuvos pasirengimo naujoms pramonės plėtros galimybėms svarbą, o jas verslui pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas Tomas Garuolis. Į diskusiją taip pat įsitraukė verslo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.

„Lietuva turi realią galimybę parodyti savo stiprybes artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Tačiau tam būtina ruoštis jau dabar – stiprinti ekosistemas, užtikrinti tinkamą teisinę aplinką ir išnaudoti visą Lietuvos pramonės potencialą. Kryptingai dirbdami galime pasiekti proveržį ir sukurti tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.

Europa keičia kursą

Pasak T. Garuolio, Europa šiandien susiduria su rimtu iššūkiu – per pastaruosius dešimtmečius reikšminga dalis gamybos buvo perkelta į trečiąsias šalis, pirmiausia į Kiniją ir kitus Azijos regionus.

„Europa praranda dalį apdirbamosios gamybos, chemijos, metalo ir kitų pramonės sektorių pajėgumų. Tai jau nėra vien ekonominis klausimas – tai tampa strateginiu Europos konkurencingumo ir saugumo klausimu“, – sako T. Garuolis.

Anot jo, Europos Komisija jau rengia teisės aktų paketą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas gamybos sugrįžimui į Europą. Tikimasi, kad didžioji dalis šių iniciatyvų bus priimtos 2027 metais. Pabrėžiama, kad dalis finansavimo ateityje bus nukreipta produktams, pagamintiems Europoje, įsigyti. Todėl valstybės ir regionai turi ruoštis iš anksto.

„Lietuvai tai atveria galimybių tapti viena iš vietų, kur ši gamyba galėtų kurtis ir plėstis“, – teigia ministerijos atstovas.

Naujas vaidmuo regionams ir LEZ

Ministerijos atstovo teigimu, Europos pramonės politika vis labiau orientuojasi į dekarbonizuotą, tvarią gamybą ir pažangiąsias technologijas. Būtent todėl laisvosios ekonominės zonos gali tapti vienomis svarbiausių šios transformacijos aikštelių.

„Kalbame apie pramonines ir žaliosios pramonės zonas, kurių produkcijos paklausa ateityje bus papildomai skatinama Europos Sąjungoje. Klaipėdos LEZ šioje srityje jau yra pažengusi, tačiau verta pabrėžti, kad tai galimybė visai Lietuvai“, – sako T. Garuolis.

Anot jo, valstybės užduotis šiandien yra padėti verslui identifikuoti tas kryptis, kurios atitinka Europos pramonės strategiją ir kuriose ateityje bus kuriama didžiausia pridėtinė vertė.

Laisvųjų zonų vaidmenį sugrąžinant tradicinę ir pritraukiant naujos kartos pramonę pabrėžė ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas. Pasak jo, verslai vis labiau ieško ne infrastruktūros ar laisvų sklypų, o veikiančių ekosistemų – tam tikroje srityje jau besispecializuojančių įmonių, talentų ir akademinių bendruomenių.

„Turime jau ne vieną pavyzdį, kai nauji investuotojai Klaipėdos LEZ pasirinko dėl čia jau veikiančių senbuvių, galimų partnerių, atitinkamų darbo rinkos ir ugdymo įstaigų specializacijų. Džiaugiuosi, kad Europa supranta strateginę gamybos reikšmę, o akivaizdus Lietuvos įdirbis pažangios ir tvarios pramonės srityse kuria pagrindą tikėtis, kad naujomis galimybėmis tikrai pasinaudosime“, – kalba E. Kiudulas

Investicijos prasideda nuo bendradarbiavimo

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos I. Butenienės teigimu, vienas svarbiausių veiksnių siekiant pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis yra glaudesnis valstybės institucijų, savivaldybių ir verslo bendradarbiavimas.

„Ten, kur atsiranda pramonė ir investicijos, atsiranda darbo vietos, gyventojai, auga ekonomika, vystosi smulkesni verslai. Tai yra bazinis regionų augimo pagrindas“, – sako I. Butenienė.

Pasak jos, regionams vis dar trūksta informacijos apie valstybės investicijų pritraukimo politiką ir būdus, kaip aktyviau įsitraukti į jos įgyvendinimą.

„Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Kuo geriau regionai supras valstybės prioritetus ir būsimas kryptis, tuo geriau galės pasirengti naujoms galimybėms“, – teigia savivaldybės atstovė.

Kova dėl investicijų yra ir kova dėl žmonių

I. Butenienė atkreipia dėmesį, kad investicijų pritraukimas regionams svarbus ne tik ekonomine prasme.

„Regionai šiandien konkuruoja dėl žmonių. Norint išlaikyti jaunus specialistus ir šeimas, būtina kurti darbo vietas, pritraukti investuotojus ir užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką“, – sako ji.

Anot pašnekovės, savivaldybių vaidmuo šioje srityje yra labai konkretus – nuo inžinerinės infrastruktūros iki viešojo transporto, švietimo įstaigų ir kitų sprendimų, kurie leidžia verslui kurtis ir plėstis.

„Kai regione atsiranda investuotojas, jis sukuria darbo vietas, pritraukia gyventojų ir skatina kitų verslų augimą. Tokiu būdu vystosi visa savivaldybė“, – pabrėžia I. Butenienė.

The post Europa siekia susigrąžinti pramonę: Klaipėdos LEZ mato naujas galimybes regiono augimui first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Nuo 2005 m. Klaipėdos LEZ aktyviai veikianti ir nuo 2007 m. biodyzeliną bei baltyminius pašarus gaminanti „Mestilla“ šiemet užbaigė iš viso 3,5 metų projektuotą ir statytą naujos kartos rapsų perdirbimo gamyklą.

Bendrovės investicija siekė 70 mln. Eur. „Mestilla“ skaičiuoja, kad pradinis biudžetas didelės infliacijos laikais buvo viršytas vos 15 proc. ir iš esmės suvaldytas. Tokios gamyklos vystymas darbus pradedant šiandien kainuotų jau apie 100 mln. Eur.

Naujoji gamykla bendrovei leis kasmet perdirbti apie pusę Lietuvos rapsų derliaus – 500 tūkst. tonų sėklų arba triskart daugiau nei iki šiol. Apie 60 proc. šios žaliavos gamykloje virs vertingais baltyminiais pašarais, o apie 40 proc. – biodyzelinu, įmaišomu į visus degalinėse parduodamus, gyventojų ir verslo naudojamus dyzelinius degalus.

„Tokios investicijos rodo, kad Lietuva geba įgyvendinti modernius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius projektus strategiškai svarbiose srityse. Tai svarbus signalas investuotojams, kad mūsų šalis yra patikima vieta ilgalaikėms investicijoms. Naujoji infrastruktūra stiprins energetinį atsparumą, didins vietinės žaliavos panaudojimą ir prisidės prie konkurencingesnės, tvaresnės Lietuvos ekonomikos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Senoji gamykla klaipėdiečiams buvo daugiau ar mažiau pažįstama dėl tam tikromis aplinkybėmis jausto likutinio kvapo, tačiau šio klausimo nuo šiol turėtų nebelikti: senoji gamykla yra uždaroma, o ankstesnes šalinimo angas ant pastato stogo „keičia“ du naujai pastatyti 70 metrų aukščio kaminai. Praėjęs laiko patikrintas ir naujai įdiegtas neutralizavimo technologijas, į tokį aukštį patekęs likutinis kvapas praktiškai nebeturės fizinių galimybių būti jaučiamas žemės lygyje.

„Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas sako, kad šis projektas yra investicija ne tik į modernias technologijas, bet ir geresnį santykį su aplinka.

„Tikiu, kad mums pavyko pasiekti Klaipėdos bendruomenei svarbų rezultatą – išspręstas ilgalaikis kvapų klausimas. Projekto derinimas užtruko vos du metus, nes Klaipėdos miesto palaikymas buvo realus, sprendimai buvo priimami konstruktyviai, minimaliais terminais ir orientuoti į rezultatą. Tai geras pavyzdys kaip verslas ir miestas gali veikti kaip partneriai, kaip sudėtingi projektai gali būti įgyvendinti greitai ir kokybiškai“, – sako „Mestilla“ generalinis direktorius.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad savivaldybė visuomet yra už naujas investicijas ir verslo plėtrą – tai reiškia darbo vietas ir pagrindą ekonominiam augimui. Bet miestas lygiai taip pat visada pabrėžia, kad visais atvejais turi derėti verslo ir gyventojų interesai.

„Sveikinu įmonės sprendimą investuoti į naują gamyklą ir modernesnes technologijas. Tai rodo norą keistis ir atliepti bendruomenės lūkesčius. Tikiuosi, kad šios investicijos leis užtikrinti, jog klausimai, kuriuos anksčiau keldavo gyventojai ir savivalda, liks praeityje, o nuo šiol galėsime kalbėti apie naują etapą, paremtą didesniu dėmesiu aplinkai. Sėkmingas ir socialiai atsakingas verslas turėtų būti siekiamybė kiekvienu atveju – šiuolaikiniame mieste šie dalykai turi eiti išvien“, – sako A. Vaitkus.

O Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, naujoji „Mestilla“ investicija yra viena reikšmingiausių investicijų teritorijos istorijoje. Atskirai jis pabrėžia būtent lietuviško kapitalo investicijų svarbą neapibrėžtais laikais.

„Apie šios gamyklos indėlį į strateginius energetinio saugumo, tvarumo, aplinkosaugos tikslus, taip pat žemės ūkį ir pridėtinę vertę kalbėta ne kartą. Atidarius naująjį projektą, norėčiau atkreipti dėmesį į bendrovės dialogą su miestu. Senoji gamykla ir naujieji planai buvo stebimi per padidinamąjį stiklą, tačiau galiausiai padaryti ir plačiai priimti visas „puses“ tenkinantys kompromisai, kursiantys vertę miestui ir visai šaliai ne vieną dešimtmetį“, – komentuoja E. Kiudulas.

2015-2024 m. laikotarpiu „Mestilla“ pirkimai Lietuvoje – daugiausia rapsų žaliavos iš šalies ūkininkų, sudarė beveik 1 mlrd. Eur. Per minėtą dešimtmetį bendrovė taip pat sumokėjo daugiau kaip 7,6 mln. Eur GPM ir Sodros mokesčių.

„Mestilla“ skaičiuoja, kad naujasis projektas yra viena didžiausių žemės ūkio ir atsinaujinančios energetikos investicijų Lietuvoje, sukursianti dar daugiau vertės Klaipėdos ir visos šalies ekonomikai, aplinkai ir žemdirbystės sektoriui. Bendrovės vertinimu, naujojoje gamykloje pagaminti biodegalai sumažins transporto išmetamą anglies dvideginio kiekį apie 550 tūkst. tonų per metus.

Naujoje gamykloje įdiegti pažangiausi pasaulinio lyderio Belgijos kompanijos „Desmet“ aliejinių sėklų perdirbimo sprendimai ir technologijos. Objektą ir jo inžinerines sistemas projektavo „Sweco“, statybos darbais rūpinosi „EIKA Development“, o viso projekto valdymą ir įgyvendinimą laiku, užtikrino MESTILLA projekto grupė.

The post Naujoji „Mestilla“ gamykla kurs vertę visai Lietuvai first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Jau skelbta, kad Portugalijos koncerno „IMG Group“ bendrovė „Evertis“ – viena iš pasaulinių lyderių PET plėvelių sektoriuje – gamyklos Klaipėdos LEZ statybas planuoja pradėti šių metų trečią ketvirtį ir po metų baigti. Kitas etapas numatytas po 5 metų.

„Evertis“ įsteigta UAB „Evertis Lithuania“ Klaipėdos LEZ ketina gaminti tvarią PET plėvelę, skirtą farmacijos sektoriui.

Dabar bendrovė pristato naujos gamyklos projektinius pasiūlymus Metalo g. 9, kitapus galimos partnerės, Klaipėdos LEZ kelis dešimtmečius veikiančios PET gamintojos „Orion Global PET”, priklausančios tarptautinei „Indorama Ventures” grupei. Projektas plėtojamas rytinėje Klaipėdos LEZ dalyje, atokiausiai nuo gyvenamųjų teritorijų.

Studija „2L Architects” 2 ha sklype suprojektavo daugiau kaip 10 tūkst. kv. m bendrojo ploto gamybinį ir administracinį pastatą, taip pat stovėjimo aikštelę, keturis siloso bokštus ir kitą pagalbinę bei inžinerinę infrastruktūrą.

Didžiausias planuojamas gamybos pajėgumas sieks iki 48.000 tonų per metus. Gamyba vyks nepertraukiamu režimu 24/7, keturiose technologinėse linijose, rašoma Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) informacijoje.

Projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais. Pirmojo etapo metu bus įrengtos dvi gamybos linijos, antrojo – dar dvi. Pirmojo etapo gamyklos eksploatacijos pradžia numatyta 2027 m. trečiąjį ketvirtį, antro – ne anksčiau kaip po 5 metų.

2025 m. Klaipėdos LEZ pranešė pasirašiusi sutartį su didžiausia pasaulyje daugiasluoksnės PET plėvelės tiekėja maisto ir sveikatos pramonėms „Evertis“. Vėliau pranešta, kad „IMG Group“ Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas investicijoms Klaipėdos LEZ yra suteikęs 25 mln. Eur paskolą.

„Evertis“ Klaipėdos LEZ ketina gaminti tvarią PET plėvelę, pirmiausia skirtą sveikatos apsaugos sektoriui. Kompanija papildys Klaipėdos LEZ jau veikiantį plastiko bei pakuočių įmonių klasterį bei jau numato žaliavų pirkimą iš esamų LEZ įmonių. „Evertis“ itin didelį dėmesį skiria tvarumui, perdirbtos žaliavos naudojimui bei biologinės kilmės medžiagų inovacijoms, taip pat žiedinės ekonomikos principams ir pėdsako aplinkai mažinimui.

The post Pristatomi “Evertis” gamyklos projektiniai pasiūlymai first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Klaipėdoje 2016 m. įkurta ir sėkmingai auganti „Aromatic •89•“ įžengia į naują plėtros etapą. Reikšmingą dalį produkcijos į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Skandinaviją ir kitas šalis eksportuojanti bendrovė įsirengė beveik 2500 kv. m gamybinių ir administracinių patalpų Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės išplėtotame „FlexStart 03“ pastate.

„Aromatic •89•“ įkūrėjas ir vadovas Arnoldas Bružas pasakoja, kad jo virtuvėje prieš dešimtmetį įkurta kvapnių rankų darbo žvakių gamybos veikla per keletą metų išaugo į tarptautinį, tūkstančiuose prekybos vietų parduodamą, mažmeną, didmeną ir franšizes apimantį prekės ženklą. Visgi Klaipėda išlieka pagrindiniu įmonės veiklos ir kūrybos centru, o plėtra LEZ leis didinti gamybos ir logistikos pajėgumus.

„Klaipėdos LEZ pasirinkome dėl modernios infrastruktūros, galimybės lanksčiai plėstis ir strategiškai patogios vietos eksportuojančiam verslui. Naujos patalpos leidžia efektyviau organizuoti gamybos ir logistikos procesus bei sudaro geras sąlygas tolimesniam įmonės augimui. Taip pat, čia galėsime kurti naujas darbo vietas gamybos, logistikos ir administracijos srityse – šiuo metu komanda jau plečiama, vykdomos atrankos“, – pasakoja A. Bružas.

Iki šiol bendrovė dirbo kitose patalpose Klaipėdos mieste. Naujosiose patalpose Klaipėdos LEZ koncentruojami „Aromatic •89•“ gamybos, sandėliavimo ir logistikos procesai, o tai leis efektyviau valdyti augančius užsakymų kiekius, didinti gamybos apimtis ir toliau stiprinti eksporto kryptį.

Bendrovės produktai šiuo metu parduodami daugiau kaip 16-oje šalių, o pagrindinės aromatų kūrėjų rinkos yra Baltijos šalys, Skandinavija, Lenkija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Didžiausią „Aromatic •89•“ pardavimų dalį šiuo metu sudaro namų ir automobilių kvapai, tačiau sparčiai auga parfumuotų namų priežiūros priemonių bei kosmetikos produktų kategorijos.

„Artimiausiais metais planuojame toliau plėsti eksportą Europos rinkose, stiprinti franšizės parduotuvių tinklą ir investuoti į gamybos bei logistikos pajėgumus. Aktyviai plečiamės Jungtinės Karalystės rinkoje, kur matomas didelis potencialas lietuviškam kvapų prekės ženklui. Čia nuosekliai stipriname partnerių bei distribucijos tinklą“, – kalba A. Bružas.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad „Aromatic •89•“ yra gražus aukštos pridėtinės vertės tradicinėje gamyboje pavyzdys, o užsienyje konkurencingi klaipėdietiški produktai yra verti pasididžiavimo.

„Ši klaipėdiečių investicija ir plėtra parodo ir Klaipėdos LEZ bei mūsų „FlexStart“ pastatų kuriamą vertę ir vietos verslams: pasiūlėme galimybes greitai pradėti veiklą ir lankstumą ateičiai. Lietuvos verslai yra vienodomis sąlygomis su užsieniečiais laukiami tiek „FlexStart“ pastatuose, tiek ir visoje Klaipėdos LEZ teritorijoje “, – teigia LEZ vadovas.

Klaipėdos LEZ šiuo metu aktyviai ruošiasi ir ketvirtojo „FlexStart“ pastato vystymui. Šį didžiausią, itin greitai nuomininkų poreikiams pritaikomą pastatą tikimasi pradėti statyti dar šiemet, o investicijos į projektą sudarys apie 10 mln. Eur.

2024 m. „Aromatic •89•“ ženklą valdančios bendrovės pajamos siekė 4,1 mln. Eur arba 40 proc. daugiau nei 2023 m. Išankstiniais duomenimis, pernai įmonė uždirbo 5,6 mln. Eur pajamų, t.y. dar 35 proc. daugiau nei 2024 m.  Įmonėje šiuo metu dirba apie 50 kolegų. 

„Aromatic •89•“ jau įsikūrė naujausiame, trečiajame „FlexStart“ šeimos pastate, kuriame pernai veiklą pradėjo Vokietijos hidraulikos sistemų kūrėja „HAWE Hydraulik“. Kituose „FlexStart“ pastatuose jau kurį laiką veikia tokie investuotojai kaip „Retal Baltic Films“, „KOVO Armor“, „POD Furniture“, „Etman“, „Glob-el“, „Werner Wirth“, „Albright International“ ir kt.

The post Klaipėdos LEZ įsikūrė auganti lietuviškų aromatų eksportuotoja first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Siekdama kurti sąlygas plėstis inovacijomis, žaliosiomis ir kitomis aukštos pridėtinės vertės technologijomis grįstiems verslams, Klaipėdos LEZ jau anksčiau pristatė kartu su studijomis AKETURI ir MMAP vystomą urbanistinę viziją.

„Curonia“ miestelis sieks keisti gamybinių teritorijų įvaizdį ir funkcijas plėtojant aukštos pridėtinės vertės kūrėjams patrauklią, miestams ar vadinamiesiems campus labiau būdingą infrastruktūrą ir aplinką. Kai kurias šiuo metu neišvystytas LEZ teritorijos dalis numatoma skirti ne tradicinei pramonei ir logistikai, o biurams, tyrimų centrams, neintensyviai gamybai, o „Curonia“ miestelis taptų pirmuoju šios vizijos žingsniu.

Dabar Klaipėdos LEZ detalizuoja pirmuosius praktinius šios vizijos žingsnius pristatydama „Curonia“ miestelio idėją ir sklype Lypkių g. 6 kartu su architektūros studija „Š A Atelier“ parengtą pirmąjį pastatų kompleksą.

Pirmajame „Curonia“ miestelio projekte 1,8 ha teritorijoje numatoma dviem etapais išplėtoti daugiau kaip 12 tūkst. kv. m technologinėms kompanijoms tinkamų gamybinių, sandėliavimo, administracinių ir bendruomenės patalpų. Šis kompleksas galėtų tapti viso miestelio atspirties tašku, aplink kurį ateityje vyktų ir kita nauja plėtra.

Klaipėdos LEZ šiuo metu ruošiasi pirmajam šio pastato etapui, kuriame bendras patalpų plotas sieks daugiau kaip 6 tūkst. kv. m. Naujos tipologijos pastate numatyti aukštos pridėtinės vertės įmonėms reikalingi funkciniai ryšiai tarp administracijos ir gamybos patalpų išlaikant lankstumą pagal konkretaus nuomininko poreikius.

Ištyrinėjus panašius miestelius, kompetencijų centrus ir projektus Belgijoje, Nyderlanduose bei kitose šalyse, naujajame pastate numatomos kūrybiniam bendradarbiavimui pritaikytos bendro naudojimo erdvės, stogo terasos, sporto aikštelės, pastatų kompleksus jungiantys tiltai. Projektas taip pat suderintas su šiemet pristatyta dalies LEZ teritorijų urbanistine vizija, numatančia ypatingą dėmesį žalioms viešosioms erdvėms ir rekreacijai. Nors pirmasis „Curonia“ miestelio pastatas yra orientuotas į technologinį verslo funkcionalumą, jame atsiranda vietos ekosistemos ryšiams.

Pirmasis miestelio kompleksas sukurtas iš anksto numatant etapinę plėtrą. Įgyvendinus pirmąjį etapą, antrojo etapo pastatai ateityje sudarytų funkciškai ir architektūriškai vientisą ansamblį.

Investicija į pirmąjį naujojo pastato etapą galėtų sudaryti apie 10 mln. Eur, tačiau galutinės detalės dar derinamos. Pastato generaliniu projektuotoju taps UAB „LEZ projektų valdymas“, o rangovo konkurso būtų galima tikėtis metų pabaigoje.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad „Curonia“ miestelio vizija ir pirmojo pastato koncepcija stiprina teritorijos strategiją orientuotis į aukštos pridėtinės vertės investuotojus ir jų poreikius atitinkančią infrastruktūrą. Kartu naujasis projektas ateityje galėtų būti skirtas ne vien nuomai, bet ir kompetencijų sklaidos funkcijai, pavyzdžiui, jame įsikūrus pažangios pramonės technologijų bandymų ar mokymų centrui.

„Tikimės, kad jau kitais metais galėsime pradėti realius šio komplekso statybos darbus. „Curonia“ miestelis ir pirmasis jo pastatas yra ne tik Lietuvos bei užsienio inovaciniam verslui skirtos erdvės – tai kartu ir pradžia daug didesnės apimties teritorijos transformacijai siekiant ją paversti daug patrauklesne aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kompanijoms, jų darbuotojams ir visam pajūrio regionui“, – kalba E. Kiudulas.

Formuos Klaipėdos LEZ įvaizdį

„Curonia“ miestelio pirmasis pastatas išsiskiria ir tuo, kad jį inicijuojanti Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė šiam pastatui surengė uždarą kviestinį architektūrinės idėjos konkursą, kuriame dalyvavo 5 studijos – „Heima architects“, „Fragment“, „Altitudes“, „Nebrau“ ir „Š A Atelier“.

Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto plėtros vadovas Simas Ozolinčius pasakoja, kad teritorijai transformuojantis iš tradicinių sandėlių ar gamybinių patalpų į hibridinę inovacijų infrastruktūrą, šiame projekte buvo reikalingos stiprios urbanistinės ir architektūrinės kryptys. Todėl konkurso dalyviai buvo kruopščiai atrinkti, o kiekvienam jų asmeniškai buvo pristatyta Klaipėdos LEZ teritorijos vystymo vizija.

„Architektūriniu konkursu siekėme sukurti ne tiesiog pramoninį pastatą, o šiuolaikišką išmaniosios gamybos tipo ekosistemos branduolį – urbanistiškai integruotą į „Curonia“ miestelio struktūrą, tačiau kartu sąmoningai kontrastuojantį su tradiciniu Klaipėdos LEZ masteliu ir įprasta „sandėlių“ tipologija. Norėjome formuoti naują teritorijos identitetą ir kurti žmogui artimą, aiškų mastelį“, – kalba S. Ozolinčius.

Pasak jo, būsimasis pastatas yra orientuotas į technologines įmones, jungiant kūrybines darbo erdves su lengvai skaidomomis gamybinėmis patalpomis, užtikrinant patogius funkcinius ryšius tarp darbo ir gamybos zonų bei stiprų vizualinį ir fizinį ryšį su pagrindine „Curonia“ kvartalo gatve ir planuojamu parku. Šis parkas veiks kaip žalioji jungiamoji bendruomenės ašis, kurioje numatyta poilsiui, bendravimui ar sportui reikalinga infrastruktūra.

Kartu kelti aukšti architektūrinės kokybės reikalavimai: šiuolaikiška raiška, natūralių ir perdirbamų medžiagų naudojimas bei etapais plečiama, racionaliai įgyvendinama konstrukcinė sistema. Dėl ypatingo dėmesio projekto kuriamai aplinkai, komplekso prieigose aiškiai atskirti lengvojo ir sunkiojo transporto srautai, numatyta bendruomeniška ir darbuotojams patraukli erdvė su želdynais, tvarūs lietaus vandens sprendimai bei žalios automobilių stovėjimo aikštelės.

„Laimėtojų darbas išsiskyrė nuosaikia, bet identitetą kuriančia architektūra, atspindinčia formuojamos ekosistemos dvasią, aiškia ir funkcionalia urbanistine struktūra bei racionaliu patalpų išplanavimu“, – sako S. Ozolinčius.

O vienas iš pastato koncepcijos autorių, architektas Antanas Šarkauskas, teigia, kad šiam projektui sukurta šiuolaikiška, racionali architektūrinė išraiška siekia organiškai įsilieti į formuojamą naujojo LEZ kvartalo urbanistinę viziją.

„Tipologiniu požiūriu projekte subtiliai derinami du, iš pirmo žvilgsnio skirtingi, elementai – pramonė ir humaniška mastelio bei erdvės samprata. Erdvinės kompozicijos idėja tapo sklypo centre atsiverianti perspektyva tarp pastatų, kurią pabrėžia tiltai. Toks sprendimas ne tik užtikrina funkcinius ryšius, bet ir kuria aiškiai atpažįstamą komplekso identitetą susietą su platesniu vietovės kontekstu“, – komentuoja „Š A Atelier“ architektas.

Susipažinti su visais konkurso darbais galima svetainėje www.curonia.eu

The post Klaipėdos LEZ ruošia biurų, laboratorijų ir gamybos miestelį „Curonia“ first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.