Klaipėdos LEZ nuolat organizuoja profesinius-teminius teritorijoje veikiančių kompanijų susitikimus, o viena aktyviausių neformalių bendruomenių yra personalo specialistus vienijantis „HR klubas“. Rugsėjį prie jo prisijungė žmogiškųjų išteklių paslaugų bendrovės BIURO verslo plėtros direktorė Ramunė Bulavienė, pasidalinusi visoje Lietuvoje atliktos darbininkų apklausos rezultatais. Šis kompanijos tyrimas nagrinėjo daugiausia paprastesnės kvalifikacijos specialistų prioritetus renkantis ir svarstant keisti darbą.

Apklausos duomenimis, finansinė motyvacija išlieka esminiu veiksniu rinkoje: darbo užmokestis ir papildomai apmokami viršvalandžiai buvo nurodyti kaip du svarbiausi faktoriai renkantis darbdavį. Kita vertus, nuo jų labai nedaug atsiliko darbo ir poilsio balansas, aiškios atsakomybių ribos, tvarkinga ir saugi aplinka bei draugiški kolegos. Įdomu tai, kad šioje darbo rinkos kategorijoje prasmingas darbas, galimybė nuolat mokytis ir tobulėti bei karjeros perspektyvos buvo mažiau už vidurkį svarbūs faktoriai.

Tarp papildomų motyvuojančių naudų apklausos dalyviai nurodė sveikatos draudimą – net 60 proc. respondentų jį laiko svarbiu. Daugiau kaip 30 proc. darbininkų vertintų ir nemokamą transportą iki darbovietės arba kompensaciją jam.

Tyrimas atskleidė tai, kad apskritai net 69 proc. paprastesnės kvalifikacijos darbuotojų savo pasitenkinimą esamu darbu vertina puikiai arba gerai, o net 61 proc. planuoja likti esamoje darbovietėje. Kalbėdami apie savo esamus darbus, respondentai geriausiai vertino draugiškus santykius su kolegomis, saugią ir tvarkingą aplinką, priimtiną atstumą tarp namų ir darbovietės, prasmę, aiškiai apibrėžtas atsakomybių ribas ir kt. Kita vertus, darbininkai esamuose darbuose dažniausiai pasigenda aiškių karjeros, mokymosi ir tobulėjimo galimybių – paradoksalu, bet būtent to, į ką bene mažiausiai kreipia dėmesį ieškant naujo darbo.

BIURO apklausa taip pat parodė, kaip darbuotojai suvokia „gerą reputaciją“: tai daugumai visų pirma yra sąžiningi atlyginimai, rūpestis darbuotojų gerove, stabilumas, palankios darbo sąlygos ir stipri vadovų komanda. Teigiami kitų žmonių atsiliepimai, prisitaikymas prie pokyčių, investicijos į mokymą, kokybiški produktai, tvarumas ir paramos programos tyrime pateko tarp mažiausiai gerą reputaciją lemiančių faktorių.

Itin įdomus tyrime buvo situacijų pjūvis, t.y. kas darbininkus tenkintų ar netenkintų už didesnį ar mažesnį atlyginimą. Pavyzdžiui, apklausa parodė, kad už didesnį atlyginimą didesnė dalis apklaustųjų sutiktų su žemesnėmis pareigomis, sunkesniu darbu ar didesniu krūviu, didesniu atstumu nuo namų ir menkesnėmis tobulėjimo galimybėmis. Kita vertus, stabilias ar geros reputacijos įmones šie specialistai rinktųsi net jei jos siūlytų mažesnį už dabartinį atlygį.

BIURO verslo plėtros vadovė Ramunė Bulavienė komentuoja, kad organizacijose žemesnės kvalifikacijos darbuotojai vis dar neretai lieka nuošalyje, nors jų motyvacija ir produktyvumas tiesiogiai lemia įmonės veiklos rezultatus.

„Todėl tyrimu ir siekėme atkreipti dėmesį į šią darbuotojų grupę – ne daryti prielaidas, o išgirsti jų pačių balsą: kas jiems iš tiesų svarbu. Lyginant su aukštesnės kvalifikacijos specialistais, vienas reikšmingiausių skirtumų yra tas, kad šiems kolegoms darbas nėra centrinis gyvenimo interesas – tai labiau priemonė kitų poreikių patenkinimui. Todėl ir karjeros galimybės šiai darbuotojų grupei dažnai nėra pagrindinis veiksnys renkantis darbą. Be to, karjerą jie labiau suvokia kaip profesinį tobulėjimą ir naujų įgūdžių įgijimą, o ne kaip siekį užimti aukštesnes pareigas“, – aiškina R. Bulavienė.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas taip pat sutinka, kad šis tyrimas yra įdomus dėl gilesnio žvilgsnio į paprastesnės kvalifikacijos specialistų segmentą. Nors, praėjusių metų pradžios duomenimis, Klaipėdos LEZ įmonių vidutiniai atlyginimai 20-30 proc. regione pranoksta tiek bendrą, tiek apdirbamosios gamybos įmonių darbo užmokesčio vidurkį, konkurencingos darbovietės privalo domėtis visais rinkos segmentais ir užtikrinti patrauklias sąlygas kiekvienam.

„Klaipėdos LEZ yra pelnytai vadinama aukštesnės pridėtinės vertės verslo bendruomene, tačiau ir joje yra daugybė paprastesnės kvalifikacijos funkcijų. Įvairūs priežiūros, palaikymo, pagalbiniai ar fiziniai darbai daugelyje verslų yra būtini, o be jų įmonės tiesiog sustotų. Džiaugiuosi, kad atvirai galime kalbėti apie kiekvieno specialisto poreikius ir būdus jiems užtikrinti“, – sako E. Kiudulas.

„Workis“ internetinė apklausa visoje Lietuvoje buvo vykdoma 2024 m. rudenį, joje dalyvavo beveik 600 respondentų: daugiausia fizinį darbą dirbančių darbininkų ir vidurinio lygio specialistų iš gamybos, prekybos bei kitų sektorių. Su visu tyrimu galite susipažinti čia.

The post Pristatė darbuotojų poreikių ir prioritetų tyrimą first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Klaipėdos universiteto (KU) karjeros mugę patys organizatoriai vadina „didžiausiu Vakarų Lietuvos ateities forumu“ bei „patyrimine diena, kurioje susitinka žinios, patirtys ir galimybės“. KU skelbia, kad „Švyturio“ arenoje susitiks moksleiviai, studentai, darbo ieškantys žmonės ir švietimo bendruomenė.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas su tokiais ambicingais teiginiais sutinka vien todėl, kad, jo teigimu, karjeros samprata jau kurį laiką yra išaugusi iš dar nuo pramonės revoliucijos laikų susiklosčiusios išsilavinimo, amato ir darbo „grandinės“. Pasak LEZ vadovo, karjeros pasirinkimus šiandien gali formuoti kone darželyje ar pradinėse klasėse pamatyti pavyzdžiai, įkvėpimai ir atradimai. Šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka ir verslui, kuris turėtų ne tik „medžioti“ jau susiformavusius talentus, bet ir parodyti galimybes rytojaus darbuotojų kartai.

„Be abejo, pagrindinė karjeros mugių užduotis yra su darbu susijusi tinklaveika: jaunuoliams ir būsimiems darbdaviams atrasti vieni kitus. Džiugu, kad mūsų miestas turi tokį koncentruotą renginį, kuriam deramą dėmesį skiria ne tik regiono verslo lyderiai, bet nacionalinė žiniasklaida, tarptautinės ar visoje Lietuvoje veikiančios kompanijos. Vis dėlto gyvename neįtikėtinai greitai besikeičiančiais laikais, kai lankstumas ir gebėjimas prasmingai pasitelkti naujoves yra ne ką mažiau svarbus nei jau turimi įgūdžiai. Čia verslui tenka itin svarbus vaidmuo: įkvėpti, parodyti, kas jau įmanoma ir kartu būti atviram kalbant apie savo iššūkius bei priimant naujas idėjas. Tai yra investicija, kuri atsiperka ne rytoj, tačiau džiaugiuosi, kad verslai tai vis geriau supranta“, – sako E. Kiudulas.

Tad Klaipėdos LEZ vadovą džiugina, kad didžiausios Vakarų Lietuvos verslo bendruomenės atstovai – „NEO GROUP“, „Orion Global PET“, „Gren Lietuva“, „Ad Men“, „Lavango“, „AD REM LEZ“, „Lithutec“, „Dokka Fasteners“ ir kiti – į KU karjeros dienas žiūri ne tik kaip į samdymo galimybę, bet, visų pirma, kaip į būdą susipažinti, parodyti pasiekimus, pakalbėti apie iššūkius ir išgirsti naujų idėjų jų sprendimui.

„Neabejoju, kad toli gražu ne kiekvienas jaunasis klaipėdietis apskritai žino, kad mūsų mieste gimsta pasaulinio lygio žiedinės ekonomikos patentai, kone kiekviename žemyne naudojami fasadinio stiklo sprendimai ar unikali inžinerija. Pabrėžiu, kad visa tai mes ne tiesiog pagaminame, o visų pirma sukuriame: nubraižome, suprojektuojame, ištestuojame. Tai daro ne mistiniai mokslininkai, o mūsų kaimynai, praeiviai, autobuso bendrakeleiviai, tų pačių mokyklų, kolegijų ar absolventai. Žinau, kad Klaipėdos įmonės į KU renginį ateina atviromis širdimis, norėdamos įkvėpti, parodyti ir išgirsti, tad kviečiu jaunimą jau šį ketvirtadienį susipažinti ir, neabejoju, šias pažintis pratęsti“, – kalba E. Kiudulas.

Kodėl dalyvauja

Klaipėdos LEZ investuotojai jau ne pirmą dešimtmetį kuria ryšius su regiono jaunimu: praktikos, stažuotės, atvirų durų dienos ar tęstiniai projektai su mokyklomis, kolegijomis ir universitetais yra daugelio įmonių kasdienybė. Verslas pabrėžia, kad tokios iniciatyvos privalo būti tęstinėmis, nes sparčiai keičiasi verslo aplinka, technologijos ir pats jaunimas.

Pavyzdžiui, logistikos bendrovės „AD REM LEZ“ personalo specialistė Daiva Ambrizė pasakoja, kad su jaunąja karta kompanija bendradarbiauja norėdama būti matoma jaunųjų specialistų, nes šis sektorius yra itin dinamiškas ir jam reikia greitų bei nestandartinių sprendimų. Juos savo ruožtu dažnai pasiūlo ambicingi darbuotojai su naujomis idėjomis. Kita vertus, ji pastebi, kad kartos keičiasi, todėl nuolatinis ryšys yra būtinas siekiant abipusės vertės.

„Šiandienos jaunimui dažniau svarbu, kad įmonė būtų tvari, tausojanti aplinką. Jie labai vertina darbo aplinką, kurioje gali atsiskleisti, būti kūrybingi ir girdimi. Mums šias savybes reikia suderinti su logistikoje itin svarbiu tikslumu. Suprantame, kad tik investuodami ir dalindamiesi savo patirtimis galime padėti užaugti naujiems specialistams. Labai vertiname jaunimo veržlumą, ambiciją, kūrybiškumą ir norą augti ir tikrai norime prisidėti prie naujų logistikos lyderių augimo – KU mugėje ir gerokai už jos ribų“, – sako D. Ambrizė.

Kita vertus, kai kurios stambesnės įmonės ryšius su jaunimu megzti pradeda tik dabar, tačiau jų argumentai taip pat yra susiję su geresniu tarpusavio supratimu siekiant bendros vertės. Pavyzdžiui, ryški KU karjeros festivalio naujokė bus Klaipėdos LEZ veikianti kompleksinių kabelių surinkimo sprendimų bendrovė „Lithutec“, šiuo metu vienijanti beveik 250 kolegų ir turinti tolesnių plėtros planų.

„Šiandien populiaru sakyti, kad jaunimas nori greito rezultato. Todėl jam galbūt vertėtų kiek stabtelėti, susipažinti su visuma ir koncentruotis į rezultatą ne sau, o organizacijai ar bendruomenei. Kita vertus, mes ir patys į karjeros dienas galbūt pirmiausia ateiname rezultato sau – papasakoti apie įmonę ir būti labiau matomiems. Tačiau ne ką mažiau svarbu ir mūsų pažintis su visuma: kuo šiandien gyvena jaunimas ir darbo rinka. Akivaizdu, kad vienas iš kitų turime ko pasimokyti ir kad susitinkame vardan bendrų tikslų“, – sako UAB „Lithutec“ personalo skyriaus vadovė Ilona Minevičiūtė.

Ką siūlo

Pati Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė jau ne pirmus metus tiki bendrystės galia: čia nuolat organizuojami personalo, finansų, rinkodaros ir kitų sričių specialistams skirti profesiniai renginiai, kaimynams skirtos ekskursijos ir atvirų dienos, taip pat begalė neformalių iniciatyvų: krepšinio, futbolo ar padelio teniso turnyrai, rytai su joga, pikniko dienos, talkos, medelių sodinimas, paramos, donorystės ir kitos akcijos. Laisvosios zonos teritorijoje, skirtingais skaičiavimais, dirba 3-5 tūkst. žmonių, todėl tarp tokios gausybės talentų visuomet atsiranda bendraminčių, įkvėpimų ir partnerysčių.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, glaudžiai bendradarbiaujančios, patirtimis besidalinančios ir bendrus projektus vykdančios teritorijos įmonės yra viena iš stiprybių, padedančių čia pritraukti naujus investuotojus.

„Seniai praėjo laikai, kai verslai ieškojo plyno lauko ir lengvatų. Šiandienos stiprybė visame pasaulyje yra ekosistemos: panašia veikla užsiimančios, glaudžiai bendraujančios, atviros ir patirtimi besidalinančios verslo, akademinės ir talentų bendruomenės. Klaipėdos LEZ yra gana aiškiai išreikštos plastikų, žiedinės ekonomikos, inžinerijos, energetikos ir kelios kitos verslo kryptys, tačiau džiaugiuosi, kad verslai ir jų darbuotojai čia yra daug daugiau nei kaimynai. Atvirumas, bendri projektai, pažintys ir apsikeitimas patirtimis daro stipresniais tiek verslus, tiek kiekvieną jų darbuotoją“, – sako E. Kiudulas.

Todėl dar kartą kviesdamas į KU karjeros festivalį jis pabrėžia, kad susidomėjusių karjera Klaipėdos LEZ įmonėse teritorijoje laukia ne vien darbas, bet ir gausios profesinės bei socialinės galimybės – tiek konkrečioje bendrovėje, tiek daug platesnėje teritorijos verslo bendruomenėje.

Su Klaipėdos LEZ veikiančiomis įmonėmis ir jų karjeros galimybėmis galite susipažinti specialioje laisvosios zonos tinklalapio skiltyje FEZ PRO.

The post KU karjeros mugėje – pažintis su galimybėmis Klaipėdos LEZ įmonėse first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Klaipėdos LEZ atstovai išmaniųjų miestų tendencijomis jau kurį laiką domisi dėl paprastos priežasties – LEZ teritorija faktiškai ir dabar yra „miestas mieste” su 6000 tūkstančių darbuotojų bei vieninga infrastruktūra, tačiau tuo pačiu ji yra neatsiejama Klaipėdos miesto dalis, su miesto ekosistema glaudžiai susijusi socialiniais, eismo, inžineriniais ir kitais ryšiais. 

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė (VB) jau yra įgyvendinusi tokius išmaniuosius sprendimus kaip daiktų interneto (IoT) tinklą įvairiems davikliams, kvapų stebėsenos ir modeliavimo sistemą, teritorijos 3D modelį, automatizuotus tam tikrus duomenų apsikeitimo ar skaitiklių informacijos nurašymo procesus. LEZ VB taip pat jau diegia ir pavasarį ketina paleisti išmaniąsias eismo srautų stebėsenos ir automobilių statymo sistemas, taip pat svarstomos ir ieškomos galimybės vystyti atliekų stebėjimo ir tvarkymo sistemą.

Dėl šių priežasčių K. Impinnisi Barselonoje nagrinėjo naujausias išmaniųjų miestų tendencijas, technologinius ir duomenų sprendimus bei galimas partnerystes.

Pasak jo, vienas ryškiausių šių metų renginio aspektų buvo „miestų skaitmeniniai dvyniai”, t.y. Miestų ar teritorijų ir jose vykstančių procesų atkartojimas virtualioje platformoje. Tokio tipo sprendimai leidžia patogiai skaitmeninėje erdvėje atvaizduoti tokius miestuose vykstančius procesus kaip eismas ir transportas, statybos ir teritorijų planavimas, ryšiai ir infrastruktūra ir kt.

„Skaitmeninių miestų dvynių vertė yra galimybė atlikti įvairius procesų modeliavimus dar prieš imantis konkrečių projektų ir šitaip prognozuoti jų teigiamą ar neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, bet kokį transporto infrastruktūros ar statybų poveikį žmonių ar automobilių eismui šitaip galima įvertinti kone realiomis sąlygomis ir pagal tai daryti sprendimus. Skaitmeniniai miestų dvyniai leidžia efektyviau valdyti miestų turimus resursus, o naujus sprendimus modeliuoti saugiai, atsakingai ir pasvertai”, – pasakoja K. Impinnisi.

Kita ryški tendencija iš Barselonos – duomenys. Jei pasaulio miestai ir teritorijoje jau kurį laiką kaupė eismo, šviesoforo, oro, atliekų, viešojo transporto ir kitų miesto paslaugų duomenis, tai dabar jau pradedama galvoti, kaip juos panaudoti praktikoje – optimizuojant esamas ir kuriant naujas paslaugas. Pavyzdžiui, tinkamai paruošti duomenys pamažu pradedami derinti su dirbtinio intelekto galimybėmis modeliuojant ir prognozuojant atitinkamus miesto poreikius, užbėgant problemoms už akių ar ieškant sunkiai pastebimų priklausomybių sistemose. Paprastas to pavyzdys galėtų būti automatizuotas eismo ir šviesoforų valdymas, nukreipiantis srautus nuo taršos šaltinių ar priešingai – nerekomenduojantis vykti į didesnę taršą patiriančias vietas.

Dar viena ryški šių metų tendencija – taršos ir oro kokybės stebėsena. Pasaulio miestai vis daugiau dėmesio skiria gyvenimo kokybei, aplinkai, problemų prevencijai, realaus laiko įspėjimams, dėl to renginyje buvo pristatoma daug techninių sprendimų – jutiklių, sensorių, stotelių, sistemų ir platformų. Žinoma, parodoje buvo gausu ir elektrinių ar vandeniliu varomų transporto priemonių, saulės energetikos, darnaus judumo ir kitų sprendimų.

Pasak K. Impinnisi, Barselonos parodos tendencijos patvirtina poreikį esamus technologinius sprendimus ar turimus duomenis jungti į vieningas informacines platformas, vienodinti technologinius standartus, dalintis ištekliais. 

“Šiandien su duomenimis galima padaryti didelių ir svarbių sprendimų. Svarbu, kad kuo daugiau duomenų būtų apskritai prieinami, o tuomet – tinkamai sisteminami, apibendrinami, analizuojami ir, svarbiausia, pasitelkiami sprendimų priėmimui. Klaipėdos LEZ duomenų klausimu įsipareigoja laikytis atviro požiūrio tiek teritorijos viduje, tiek su miesto ir rajono partneriais – daugelis jau turime įvairiausių jutiklių ir statistikos, todėl būtų prasminga visa tai jungti ir matyti bendrą vaizdą, pagal kurį miestas ir pavienės organizacijos galėtų įgyvendinti taiklius, apskaičiuotus ir daugeliui aktualius sprendimus”, – sako K. Impinnisi.

The post Išmaniųjų miestų tendencijos: duomenys jau renkami, metas pradėti juos naudoti first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Komisijos sprendimu, prizas Klaipėdos LEZ skirtas už veikloje taikomus inovacijų principus, teikiamą prioritetą modernioms, į aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę orientuotoms, mokslinius tyrimus ir inovacijas kuriančioms bei taikančioms įmonėms, taip pat – už investuotojų bendradarbiavimo su vietos akademine bendruomene skatinimą ir daugiau sudarytų sąlygų kurtis tyrimų ar kompetencijų centrams bei startuoliams.

Socialiai atsakingo verslo nugalėtojus rinko kompetentinga komisija, sudaryta iš Klaipėdos pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociaci- jos atstovų. Pasak „Vakarų ekspreso” vykdomosios direktorės Loretos Latakienės, šiemet, be daugelio kitų kriterijų, didelis dėmesys buvo skiriamas inovatyvių sprendimų taikymui, žaliajai ekonomikai, tvarumui.

„Nominacija svarbi, Klaipėdoje yra tikrai daug atsakingų, tvariai tiek darbuotojus, tiek aplinką, tiek bendruomenės interesus vertinančių įmonių, todėl išrinkti šiuo metu labiausia vertą bendrovę labai sudėtinga”, – sakė L. Latakienė.

O Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė Jolanta Girdvainė, prieš paskelbiant laimėtojus, pabrėžė, kad Klaipėda keičiasi į gerąją pusę.

Apdovanojimu “Socialiai atsakingo verslo” katergorijoje buvo įvertinti ir smulkiojo verslo atstovai „Namai be gliuteno”. Tai socialiai atsakingas verslas, kuris pačiomis naujausiomis technologijomis rūpinasi žmonių, kurie netoleruoja gliuteno, mityba bei skatina rinktis tik sveiką maistą. Įmonė nuolat remia, palaiko ir prisideda prie įvairių socialinių akcijų.

„Socialiai atsakingo verslo” nominacija „Metų klaipėdiečio” apdovanojimuose šiemet steigiama trečią kartą ir jau tampa gražia tradicija.

Per pastaruosius metus Klaipėdos LEZ yra pelnęs kitų svarbių apdovanojimų tvarumo, reikšmės ekonomikai ir inovacijų srityse iš tokių leidinių kaip „fDi Intelligence”, „Investment Monitor” ir kt.

The post Klaipėdos LEZ – “Socialiai atsakingo verslo” apdovanojimas first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Karantinas ir nuotolinis mokymasis nesutrukdė šiemet jau trečius metus uostamiesčio Baltijos gimnazijai kartu su Klaipėdos įmonėmis ir universitetu vykdyti moksleivių veiklos įmonėse projekto – visų mokslo metų trukmės mentorystės, technologijų ir tiksliųjų mokslų pažinimo bei komandinio darbo programos. Projekte šiemet dalyvavo net trys Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės, ne tik moksleiviams padėjusios pažinti realų inžinerinį darbą, bet ir pakvietusios jaunuolius sukurti realioms verslo situacijoms aktualius projektus – autonominius biologinio valymo įrenginius, besisukančių įrenginių stendą ar paspirtuko rėmą.

Kogeneracinę jėgainę LEZ valdanti UAB „Gren Klaipėda“ (buv. „Fortum“)  Baltijos gimnazijos projekte dalyvauja nuo pat jo pradžios 2018 metais. Bendrovės atstovė Ingrida Krivičiūtė pasakoja, kad šiemet darbas vyko su 4 inžinerinių klasių grupėmis: mechanikos, automatikos, elektros ir proceso inžinieriais.

„Kiekviena iš grupių pirmiausia susipažino su įmonės veikla, jėgainėje esančiais technologiniais įrenginiais ir vykstančiais procesais. Po to, atitinkamai pagal sritį, mokiniai gilinosi į procesus ir technologiją detaliau. Projekto pradžioje, mokiniams atvykus į jėgainę, atlikdavome tiriamuosius darbus, įvairiausius bandymus ir kitas praktines veiklas, o praktiniai darbai vyko nuotoliniu būdu“, – pasakoja I. Krivičiūtė.

Šiemet su „Gren“ bendradarbiavę moksleiviai pristatė baigiamąjį darbą – besisukančių įrenginių stendo projektą. Bendrovės atstovė pasakoja, kad siekiant užtikrinti jėgainėje esančių technologinių įrenginių patikimumą ir maksimaliai sumažinti remontų kaštus, jėgainėje taikoma ne tik profilaktinė įrenginių priežiūra, bet ir nuspėjamoji. Jos esmė – užtikrinti savalaikį įrenginių remontą remiantis jų būkle.

„Mechanikos grupės mokiniams susipažinus su jėgainėje esančiais technologiniais įrenginiais, vykstančiais procesais ir techninės priežiūros strategijomis, nusprendėme sukurti technologinį įrenginį, panaudojant dažniausiai pramonėje sutinkamus komponentus ir, simuliuojant technologinio įrenginio komponentų defektus, išmokti juos identifikuoti, atlikti įvairius skaičiavimus. Mūsų sukurto besisukančių įrenginių stendo komponentų defektams identifikuoti naudojami tie patys prietaisai, kurie naudojami ir jėgainėje eksploatuojamiems įrenginiams. Projekto pabaigoje mokiniai pristatė pagal savo skaičiavimus ir brėžinius pagamintą ir surinką besisukančių įrenginių stendą“, – sako I. Krivičiūtė.

Su 4 inžinierių grupėmis antrus metus iš eilės šiemet dirbo ir PET gamintoja „NEO GROUP“. Visos grupės – iš viso keliolika moksleivių –  kartu kūrė baigiamąjį darbą „Autonominių biologinių valymo įrenginių projektas“.

„Projekto metu buvo sukurtos technologinės schemos, braižomi 3D brėžiniai, renkami tinkami įrenginiai. Galutinis projekto „produktas“ turėjo būti ant stalo padedami ir realiai veikiantys valymo įrenginiai, su tikromis detalėmis, nedidele saulės jėgaine ir dalimis, kurias moksleiviai spausdintų su 3D printeriu. Dėl karantino šiais metais įgyvendinome tik teorinę dalį, moksleiviai pasirengė visą informaciją ir planuojame kitais mokslo metais projektą pabaigti“, – pasakoja „NEO GROUP“ mokymų ir vystymo specialistsė Ditė Norvilė.

Pasak jos, įmonėje pastaraisiais metais buvo pastatyta 1MW galios saulės jėgainė, taip pat naudojami savo biologiniai valymo įrenginiai, todėl moksleivių projektas buvo sumažinta realių „NEO GROUP“ esančių procesų versija.

„Norėjome įtraukti atsinaujinančių energijos šaltinių idėją, tad saulės panelės čia labai tiko. Projekte jos buvo panaudotos kaip valymo įrenginių energijos šaltinis“, – sako D. Norvilė.

Savo ruožtu prie inžinerinės klasės projekto „Dancer“ gamintoja UAB „Vėjo projektai“ šiemet prisijungė pirmą kartą. Pasak bendrovės atstovės Viktorijos Jakubauskytės-Andriulienės, nors į technologines studijų programas ir jų modulius universitetai jau įtraukia pagrindines žinias apie elektrinių autobusų sistemas ar elektroniką, išlieka iššūkis, kad šiomis studijomis moksleiviai nepakankamai domisi.

„Todėl natūralu, kad dėmesys turi būti skirtas bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems vaikams, kad jie labiau domėtųsi tiksliaisiais mokslais, suprastų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių sąsajas. Tikime, kad toks įmonių įsitraukimas į ugdymo procesą bei patyriminio tiksliųjų mokslų mokymosi skatinimas gali sustiprinti vaikų motyvaciją ne tik labiau gilintis į tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, informacinių technologijų – žinias, bet ir vėliau rinktis inžinerinės ar IT krypties studijas. Galiausiai, Klaipėdos įmonėms darbas su mokiniais leidžia pristatyti savo sukurtus produktus, inovatyvius sprendimus bei šiame mieste ir regione esančias profesinės veiklos galimybes inžinerijos ar IT specialistams. Tokiu būdu skatiname mokinius rinktis studijas uostamiesčio aukštosiose mokyklose arba, baigus studijas kituose miestuose ar valstybėse, grįžti į Klaipėdą dirbti“, – sako V. Jakubauskytė-Andriulienė.

Ji pasakoja, kad projekto metu moksleivių mentoriais tapo inžinieriai-vyriausieji tyrėjai Audrius Senulis ir Artūras Tadžijevas. Šie įmonės atstovai kartu yra ir Klaipėdos universiteto dėstytojai bei moksliniai darbuotojai, todėl darbas su „Baltijos“ gimnazijos mokiniais jiems gerai pažįstamas. Darbui su mentoriais  buvo sudaryta 4 mokinių komanda, kuri ėmėsi analizuoti tvaraus transporto temą. Mentoriai su mokiniais susitikdavo vieną kartą per mėnesį, o mokslo metų pabaigoje gimnazistai paruošė pristatymą apie sukurtą projektą.

„Planuojama, kad šis projektas bus įgyvendinamas dvejus metus. Per šiuos mokslo metus mokiniai susipažino su tvaraus transporto koncepcija, kompozitinio pluošto gamybos technologija bei projektavo paspirtuko rėmą programine įranga „Autodesk Fusion 360“. Mokiniai mokėsi braižyti, vėliau atlikti nesudėtingas Baigtinių Elementų Modeliavimo analizes, konstrukcijos įtempiams ir deformacijoms identifikuoti. Be to, gimnazistai išmoko susigeneruoti CAM G – kodą, kuriamo paspirtuko dalių frezavimui, 3D spausdinimui ar pjovimui CNC lazeriu ar vandens srautu. Kitais mokslo metais gimnazistų komanda daugiau dėmesio skirs elektros inžinerijos žinioms bei praktiniams įgūdžiams ir, tikėtina, sukurs bei pristatys galutinį elektra varomo paspirtuko modelį“, – pasakoja „Dancer“ atstovė.

Iš viso birželį inžinerinius projektus – tiriamuosius darbus miesto įmonėms bei Klaipėdos universitetui pristatė 18 moksleivių grupių. Be LEZ įmonių, moksleiviai dirbo su tokiomis kompanijomis kaip „Smiltynės perkėla“, „Vakarų medienos grupė“, „Klaipėdos Smeltė“, „Mano būstas“, „Vakarų laivų gamykla“, „Grigeo Klaipėda“, taip pat Klaipėdos uostas ir Klaipėdos universitetas.

Džiugina įmonių požiūris

Pasak Baltijos gimnazijos direktorės Jurgitos Račkauskienės, šios programos metu atliekami projektiniai darbai pirmiausia orientuoti į realioje aplinkoje vykstančius procesus, t.y. ne į teorinę, o į praktinę veiklą. Be to, siekiama moksleiviams sukurti sąlygas kurti, ieškoti loginių sąsajų ir sprendimų, ugdyti atsakomybę, lyderystę, komandinio darbo įgūdžius.

„Itin džiugina įmonių atsakingas požiūris ir noras moksleiviams suteikti kuo daugiau naudingos informacijos. Kartais prireikia stabtelėjimo įsigilinimui, tačiau moksleiviai vienbalsiai teigia, kad taip mokytis įdomiau, perspektyviau. Moksleivius labiausiai motyvuoja praktinis atlikimas, patirtys bei galutinis rezultatas. Taigi tokia įmonių ir gimnazijos partnerystė yra itin pasiteisinanti. Tikimės, kad ateinančiais mokslo metais galėsime vėl grįžti į realias, ne nuotolines aplinkas“, – sako J. Račkauskienė.

The post Baltijos gimnazijos moksleiviai kūrė sprendimus Klaipėdos LEZ įmonėms first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Klaipėdos LEZ žingsnių iššūkis pranoko visus pradinius lūkesčius: prie virtualių varžybų prisijungė 470 kolegų iš 17-os kompanijų, o bendras jų nueitų žingsnių skaičius viršijo 96 mln. Tai prilygtų daugiau kaip 70 tūkst. kilometrų arba beveik dviem kartams aplink Žemės rutulį per pusiaują.

Kaip ir buvo žadėta dalyviams, sveikiname ir apdovanojame nugalėtojus: daugiausia žingsnių iš viso nuėjo UAB ITCC komanda (13,37 mln. arba vidutiniškai 6,959 per dieną vienam dalyvavusiam kolegai). Vis dėlto geriausią žingsnių vidurkį pademonstravo UAB „Pack Klaipėda” komanda – net 8,863 per dieną vienam dalyviui. Asmeninėje įskaitoje lygių neturėjo UAB „Baltijos Eucutekas” kolektyvo narė Gitana, nuėjusi 1,433 mln. žingsnių arba vidutiniškai po beveik 36 tūkst. kasdien. Atskirų sveikinimų nusipelnė ir UAB „Lavango Engineering LT” komanda, ne tik užėmusi antrą vietą bendroje žingsnių įskaitoje, bet ir į varžytuves įtraukusi 95% savo kolektyvo – iš viso 54 kolegas.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, žingsnių iššūkis įtraukė didelę dalį LEZ įmonių ir jų darbuotojų, o ši pramoga buvo tokia sėkminga, kad ją nutarta pratęsti iki pat vasaros – gegužės 31 d. Be to, sveikindama partnerį Klaipėdos uostą su 30-uoju nepriklausomu jubiliejumi, Klaipėdos LEZ nutarė visus savo iššūkio dalyvius automatiškai prijungti prie uosto neseniai paskelbto “30-ies jūrmylių” žingsnių iššūkio. Kitaip nei Klaipėdos LEZ bendruomenės varžybos, pastarasis žingsnių iššūkis yra atviras visiems norintiems, o jo dalyviai virtualiai susipažins su skirtingų pasaulio uostų.

“Iš pradžių žingsnių varžybas vertinau kiek atsargiai, tačiau netrukus įsitikinau, kad tai – įtraukianti, gana azartiška ir, svarbiausia, sveika bei naujas galimybes bei vietas parodanti pramoga. Smagu ir įdomu stebėti savo paties statistiką – pasirodo, 5 ar 10 kilometrų kasdien nėra toks ir didelis atstumas. Dar įspūdingiau atrodo bendra vienos įmonės ar visos LEZ bendruomenės statistika – tai puikus priminimas ir įrodymas, kiek daug pasiekti galima kartu”, – sako E. Kiudulas.

Gintarė Kareivaitė, pirmą vietą LEZ iššūkio bendroje įskaitoje užėmusios UAB „ITCC” atstovė, pasakoja, kad kolegas prisijungti prie varžybų iš dalies paskatino karantinas – juk vaikščiojimui apribojimų nebuvo.

„Visiems ši idėja patiko: šitaip galime daugiau laiko skirti aktyvesniam laisvalaikiui, ne tik patys, bet ir kartu su šeimų nariais. Be to, kolegos pradėjo ne tik vaikščioti, bet ir bėgioti – pasak jų, tai tiek daugiau žingsnių, tiek geros nuotaikos. Mūsiškiams taip pat buvo smagu per pietus LEZ teritorijoje „pasilabinti” su konkurentais, pasiteirauti, kaip kam sekasi”, – sako G. Kareivaitė.

Jos teigimu, aktyvus laisvalaikis įmonėje nėra naujovė – kasmet organizuojamas įmonės dviračių žygis, aktyvaus šiukšlių rinkimo bei kitos iniciatyvos.

Pasak vienos iš žingsnių iššūkio lyderių, maisto pramonės įrenginių kūrumo ir gamybos bendrovės „Lavango Engineering LT” generalinio direktoriaus Jevgenij Sakovskij, viena iš didžiųjų įmonės kolegų motyvacijų prisijungti prie iššūkio buvo karantinas ir uždarytos sporto salės.

„Iššūkis tikrai įtraukė kolegas, praktiškai visi dalyviai pasididino savo žingsnių vidurkį apie 20%. Suveikė ir varžybų efektas – prisijungę prie judėjimo, pradžioje buvome trečioje vietoje ir išsikėlėme tikslą palypėti bent vienu laipteliu aukštyn. Džiaugiamės, kad šis iššūkis sėkmingai prisideda ir prie kitų mūsų veiksmų skatinant sveiką gyvenimo būdą, žaliąją energiną ir ekologišką gamybą”, – teigia J. Sakovskij.

PET gamintojoje “NEO GROUP” prie iššūkio prisijungė 42 įmonės darbuotojai. Pasak kompanijos žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos vadovės Rūtos Žilienės, didžiąją dalį “NEO GROUP” žingsniuotojų sudarė vyrai, tačiau į top trejetuką pateko ir kolegė Evelina, tik labai nežymiai į priekį praleidusi Artūrą ir Evaldą.

“Prie mūsų iššūkio prisijungė ir užsienyje dirbantys grupės kolegos, todėl galime sakyti, kad pasivaikščiojome labai plačiai – ne tik po Klaipėdą ir Lietuvą, bet ir Belgiją, Slovakiją, Graikiją, Ispaniją bei Portugaliją. Dėkojame Klaipėdos LEZ už labai smagią ir gerus įpročius ugdančią iniciatyvą!”, – sakė R. Žilienė.

Klaipėdos LEZ žingsnių iššūkiui pasiekus tarpinį finišą, buvo apdovanoti tiek bendri laimėtojai, tiek geriausi kiekvienos įmonės žingsniuotojai. LEZ iššūkis tęsis iki pat vasaros, o ateityje planuojama ir daugiau panašių iniciatyvų.

The post LEZ žingsnių iššūkyje – du kartus aplink Žemės rutulį first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Vienas iš šiemet virtualiai surengtos ir eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus bei Suomijos ambasadorės Lietuvoje Arja Makkonen atidarytos konferencijos pranešėjų buvo Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas, į renginį pakviestas pasidalinti patirtimi apie teritorijos transformaciją. Per pastaruosius du dešimtmečius Klaipėdos LEZ iš tradicinės gamybinės teritorijos tapo daugelio tvarių ir šioje srityje mokslinius tyrimus vystančių verslų ekosistema, o šis virsmas šiemet buvo įvertintas specialiu „fDi Intelligence” reitingų apdovanojimu tvarumo srityje.

„Tvarumo klausimai šiandien yra būtini verslo išgyvenimui. Vartotojai reikalauja tvarumo ir sutinka už jį mokėti. Atitinkamai, vis daugiau kompanijų turi tvarumo planus ir strategijas. Tokios kompanijos paprastai nori dirbti teritorijose, kurios atitinka jų požiūrį į tvarumą. Laisvosios zonos jau nebegali tikėtis į tvarumą orientuotų investuotojų pačios nevystydamos šios srities”, – renginyje kalbėjo E. Kiudulas.

Viena forumo potemių buvo ir tvarumo ryšys su pandemija. Pasak E. Kiudulo, šių metų situacija visame pasaulyje suartino verslus ir bendruomenes bei parodė, kad bendradarbiaujant galima nuveikti daug prasmingų dalykų.

„Manau, kad COVID pagreitins ateitį. Šių metų situacija jau paspartino verslo sprendimus automatizavimo, skaitmenizavimo ir kitų naujovių srityje. Svarbu ir tai, kad pandemija pademonstravo, jog strategija yra žymiai svarbesnė nei trumpalaikiai planai, ir visos man žinomos „ikivirusinės” tvarumo strategijos versle išgyveno. Žinoma, „plano B” turėjimas, lankstūs lyderiai ir stiprios komandos tokiomis aplinkybėmis yra taip pat labai svarbu, bet mes įsitikinome, kad daug prasmingų dalukų lengviau pasiekti lyderiams bendradarbiaujant bei į strategijas ir kasdienę veiklą įtraukiant artimiausius kaimynus ir interesantus”, – sakė E. Kiudulas.

Partnerysčių svarbą tvarumo klausimui pabrėžė ir kita pranešėja, Suomijos energetikos kompanijos NESTE viceprezidentė tvarumui Salla Ahonen. NESTE yra išsikėlusi tikslą tapti išmetamo anglies dioksido požiūriu neutralia kompanija iki 2035-ųjų, o siekiant šios ambicijos bendrovė jau įgyvendina įvairias tvarias iniciatyvas: nuo atsinaujinančios elektros naudojimo iki investicijų į įvairias pažangias technologijas, perdirbimo ir partnerysčių. S. Ahonen kalbėjo, kad būtent partnerystės yra itin svarbios siekiant tvarumo tikslų.

„Pandemija nepakeitė mūsų tvarumo krypties. Kompanijos mastu turime aiškų įsipareigojimą ir supratimą. Bet dideli pokyčiai niekuomet nevyksta izoliuotai. Todėl turime įvairių bendradarbiavimo projektų su universitetais ir tyrimų institucijomis. Taip pat dirbame kartu su mūsų klientais ir partneriais, o šios partnerystės atneša tokius projektus kaip pramoninio lygio atsinaujinančios energijos sprendimai su „Fortum”, tvaresni aviaciniai degalai su oro linijomis ir įvairios panaudoto aliejaus vertimo biodegalais schemos, kurias vystome su miestų savivaldybėmis ar restoranų tinklais. Tikime partnerystėmis ir vienybe”, – teigė S. Ahonen.

Panašiais požiūriais pasidalino ir kiti renginio svečiai. Pavyzdžiui, „BIOK Laboratorijos” vadovė Romualda Stragienė forume pasakojo, kad nors bendrovė jau seniai vystė tvarumo sprendimus, pandemija tam tikra prasme kompanijai atvėrė akis ir padėjo rasti tvaresnių alternatyvų žaliavų tiekimo grandinėje.

Buvęs Lietuvos susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis renginyje kvietė Šiaurės šalių kompanijas išnaudoti stiprią ir puikioje geografinėje padėtyje esančią logistikos infrastruktūrą. Nors R. Masiulis pripažino, kad logistikos srityje tvarumo klausimai, ko gero, dar negriežia pirmais smuikais, kartu jis sutiko, kad tvarumo tendencija yra milžiniška, globali ir nebesustabdoma.

Apie išliekančius ir nekintančius kompanijų tvarumo prioritetus forume taip pat diskutavo „Volvo” Lietuvoje vykdomasis direktorius Nicholas Rosenberg Kjaer ir SAS svarbių klientų vadovė Europoje Rūta Jucienė. Abu pranešėjai pabrėžė, kad partnerystės atveria galimybes greičiau kurti naujus tvarius produktus, paslaugas ar technologijas.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vardu dėkojame renginio organizatoriams tiek už prasmingą bei kokybišką renginį, tiek už galimybę jame dalyvauti ir pasisakyti.

Visą konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia. 

The post Vystyti tvarumą lengviau kartu first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Baltijos gimnazija pilotinį vizitų įmonėse projektą pradėjo dar 2018 m., o jam pasiteisinus, prie inžinerinę praktiką ir patirtį skatinančios iniciatyvos praėjusį rudenį prisijungė ir viena didžiausių ir moderniausių Europoje PET gamintoja „NEO GROUP“, veikianti Klaipėdos LEZ teritorijoje. 9 mėnesius trukusio projekto metu 12 inžinerinės pakraipos gimnazistų, pasiskirsčiusių į keturias komandas, po kelias valandas per mėnesį su „NEO GROUP“ specialistais-mentoriais dirbo ir įgijo patirties automatikos, energetikos, mechanikos ir technologijos srityse, o mokslo metus vainikavo visus šiuos elementus apjungiantis baigiamasis inžinerinis projektas – nepertraukiamo APP gamybos proceso pristatymas.

Ruslanas Radajevas, „NEO GROUP“ generalinis direktorius, pasakoja, kad šiandienos gimnazistai itin domisi tvarumo, perdirbamumo, aplinkos ar žiedinės ekonomikos temomis ir džiaugiasi galėdami įsitikinti, kad šiuos klausimus gali spręsti inžinerinės žinios bei patirtis.

„Dėl to pagrindiniam projekto darbui pasirinkome nagrinėti vieno ekologiškiausių ir tvariausių mūsų produktų – APP – gamybos procesus ir technologijas. Šios medžiagos gamyboje šiuo metu panaudojame apie 45% perdirbto plastiko, grąžindami jį naujam, prasmingam ir efektyviam gyvenimui statybų pramonėje. Todėl džiaugiamės ne tik tuo, kad parodėme, kaip veikia inžinerinė pramonės įmonė, bet ir todėl, kad pademonstravome jaunimui, kad inžinerija, mechanika ir technologijos yra viena iš pagrindinių priemonių spręsti globalius tvarumo ir aplinkos apsaugos klausimus“, – komentuoja R. Radajevas.

Pasak Jurgitos Račkauskienės, Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorės, projekto metu moksleivius ir pedagogus džiugino galimybė praktiškai pritaikyti teorines žinias, susieti žinomus dalykus su nauja  informacija.

„Per šiuos mokslo metus Baltijos gimnazistai „NEO GROUP“ įgijo ne tik gamtos ir tiksliųjų mokslų žinių, bet ir patobulino savo komunikavimo ir komandinio darbo įgūdžius, praplėtė savo supratimą apie inžineriją. Projektu liko patenkinti ir tėvai – galimybė susipažinti su profesija realioje aplinkoje bei darbo subtilybes labai vertinga svarstant apie ateities specialybes ir karjerą“, – teigė J. Račkauskienė.

Pasak jos, lyginant su 2018 m. inžinerinės klasės startu gimnazijoje, jau po pirmųjų mokslo metų susidomėjimas inžinerinės krypties mokslais išaugo kelis kartus: dar prieš 2 m. vienoje inžinerinėje klasėje mokėsi 17 mokinių, o nuo 2020 m. rugsėjo pagal inžinerinio ugdymo programą mokysis jau 119 gimnazistų.

Pačių projekte dalyvavusių gimnazistų teigimu, galimybė savo akimis ir rankomis patirti „NEO GROUP“ kasdienę veiklą buvo įkvepianti ir „atverianti akis“.

„Šis projektas buvo neapsakomai naudinga ir reikalinga patirtis, parodanti ir nukreipianti, kuo galėčiau užsiimti ateityje. Inžinierių darbas yra labai atsakingas ir kartu skatinantis siekti panašių aukštumų. Nors pati dirbau mechanikos grupėje, kur perdirbamumo temą lietėme kiek mažiau, mano bendramoksliai iš chemijos ir technologijos grupių didžiulį dėmesį skyrė tvarumo, perdirbamumo ir aplinkosaugos temoms. Mano akimis, jaunimas šiais laikais į aplinkos klausimus žiūri labai rimtai. Mums tai svarbu“, – sakė projekte dalyvavusi gimnazistė Auksė.

Ji prideda anksčiau neįsivaizdavusi, kokia plati ir moderni gamybinė ir ypač mokslinė-tiriamoji veikla vyksta gamykloje, kurią gimnazistė mato kone kasdien. „Mums „NEO GROUP“ parodė didžiulę savo laboratoriją ir atliekamus tyrimus. Neįtikėtina ir labai įdomu, kad visa tai vyksta mūsų mieste“, – tvirtina gimnazistė.

Didelę prasmę rodyti jaunimui savo darbus ir galimybes įžvelgia ir projekte dalyvavę „NEO GROUP“ profesionalai: automatikos inžinierius Simonas Baltunis, inžinierius-elektrikas Ignas Krasuckas, inžinierius mechanikas Arūnas Gelžinis, MTEP vadovas Petras Žutautas ir technologas Vitalijus Galican.

„Galėdami papasakoti apie inžineriją plačiau, prisidedame prie gimnazistų edukacijos. Net jei jie galiausiai ir netaps inžinieriais, žinosime, kad jaunimui suteikėme platesnį pažinimą apie juos supantį pasaulį. Todėl neabejojame, kad tokiame projekte dalyvauti tikrai verta, ir kitais metais vėl mielai prisidėsime prie šios iniciatyvos“, – teigė V. Galican.

The post Klaipėdos gimnazistai inžineriją pažino nagrinėdami perdirbto plastiko galimybes first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Programa suburs tarptautiniu mastu vertinamus lektorius iš užsienio bei suteiks mėlynosios ekonomikos žinių, kurios padės verslui įgyti konkurencinio pranašumo. Vadovams, įvairių sferų specialistams, o taip pat gabiems studentams programos metu įgytos naujos kompetencijos pasitarnaus atrandant naujas veiklos nišas, kuriant inovatyvius produktus ar paslaugas bei siekiant tvaresnio jūrinių resursų panaudojimo.

Europiniame kontekste Mėlynasis augimas (angl. Blue Growth) tampa vis didesnį svorį turinčia sąvoka, kuri sparčiai skverbiasi į daugelį ekonominių ir socialinių mechanizmų. Lietuva nelieka šių procesų nuošalyje, o Klaipėda turi unikalią galimybę Mėlynąjį augimą paversti apčiuopiama nauda, nes daugelis su šia sritimi susijusių industrijų, pavyzdžiui, laivyba ar laivų statyba, turizmas, jau turi gilias tradicijas, kitos gi – sparčiai vystosi.

„Jau šiuo metu mūsų miesto verslai ir aukštojo mokslo institucijos stebina savo pasiekimais šioje srityje. Norėdami tapti lyderiaujančiu tvaraus jūrinio sektoriaus miestu, turime stiprinti studentų ir profesionalų kompetencijas – tam ir sukurta ši unikali programa“, – sako „Klaipėda ID“ Švietimo projektų vadovė Alina Šoparė.

KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, pandemijos nulemta krizė netapo kliuviniu realizuoti sumanymą. “Atvirkščiai – situacija parodė, kaip svarbu aiškiai identifikuoti sritis, kurios padeda kurti didžiausią pridėtinę vertę. Pažangiam Europos aukštųjų mokyklų konsorciumui „EU-CONEXUS“ (angl. European University for Smart Urban Coastal Sustainability) priklausantis mūsų universitetas siekia tapti ašimi, kuri telkia pažangias idėjas, o naujoji programa padės jas dar labiau išgryninti bei nukreipti praktinio pritaikymo kryptimi“, – kalbėjo KU rektorius.

Klaipėdos miestas savo ekonominės plėtros strategijoje „Klaipėda 2030“ jau deklaravo siekį orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą, pažangiai pramonei aktualių kompetencijų stiprinimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą bei kitus ambicingus tikslus. Tikimasi, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse analogų neturinti „Blue Growth Leaders Academy“ padės Klaipėdai suburti mėlynosios ekonomikos lyderių kartą, prisidėsiančią prie Klaipėdos suklestėjimo.

Tikimasi, kad programos dalyvių įgytos žinios sustiprins verslo pozicijas, užtikrins sklandesnį dialogą su mokslo ar viešojo sektoriaus atstovais, skatins naudingų partnerysčių plėtojimą.

„Jūrinis klasteris siekia užtikrinti prieigą prie žinių, kurios įgalina atverti naujas verslo nišas ir maksimaliai išnaudoti Klaipėdoje turimą potencialą, tad „Blue Growth Leaders Academy“ idėja buvo nuosekliai aptarta ir brandinta su kertinių industrijų Klaipėdoje atstovais. Verslui atstovaujantys Jūrinio klasterio nariai išreiškė palaikymą sumanymui bei patikino, kad pasirinkta kryptis – teisinga, o programos tematikos – aktualios“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Programos lektoriai – tai specialiai suburta ekspertų komanda, tarptautiniu mastu vertinami mokslininkai bei praktikai iš Vokietijos, Danijos, Švedijos, kurių paskaitų tematinės kryptys apims uostą ir laivybą, mėlynąsias biotechnologijas, laivų statybą, akvakultūrą, nuokrantės energetiką, jūros ir pakrančių turizmą.

„Blue Growth Leaders Academy“ suteiks galimybę plėsti savo žinias, papildant jas sustiprintomis kompetencijomis inovacijų vadybos ir pokyčių valdymo srityse. Programos dalyviai gaus svarbiausiomis šiandienos aktualijomis paremtos informacijos, susipažins su europinėmis ir pasaulinėmis tendencijomis įvairiuose Mėlynojo augimo sektoriuose, brėžiančiomis ateities Europos ir pasaulio kontūrus.

Tapti „Blue Growth Leaders Academy“ dalyviais kviečiami verslo ir kitų organizacijų atstovai iš Klaipėdos ir visos Lietuvos, įvairių sričių specialistai, dirbantys ar ketinantys plėtoti veiklą Mėlynojo augimo sektoriuje. Taip pat gali prisijungti KU baigiamųjų kursų bakalauro studentai, magistrantai, doktorantai, besidomintys šia tema ar vykdantys tyrimus Mėlynojo augimo tematikoje.

2020-2021 metais „Blue Growth Leaders Academy“ priims apie 50 dalyvių.

Tarptautinė neformaliojo ugdymo programa truks 10 mėnesių. „Blue Growth Leaders Academy“ tvarkaraštis bus sudaromas užtikrinant galimybę suderinti dalyvavimą programoje su aktyvia profesine veikla.

Geriausiems kandidatams Klaipėdos universiteto ateities fondas skiria 20 stipendijų. 2000 Eur stipendijas skiria atrankos komisija, remdamasi kandidatų motyvacija ir pasiekimais.

The post Klaipėda kviečia į “mėlynosios ekonomikos” neformaliojo ugdymo programą first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.

Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno duetas, vairuodami savo naująjį „MINI John Cooper Works Rally” visureigį, šiemet šturmuos negailestingąsias Saudo Arabijos kopas ir dykumas. Ralį šiemet sudaro 12 etapų, kurių pirmasis prasidės sausio 5 d. Džedoje, o pasibaigs sausio 17 d. Kidijoje.

Vaidotas Žala su Saulium Jurgelėnu Dakaro ralyje šiemet dalyvaus jau 5-tą kartą. 2016-2017 metais su „Seat” visureigiu važiavusi komanda ralyje nefinišavo, 2018 m. persėdę į „Toyota” mūsiškiai galutinėje įskaitoje užėmė 18-tą, o pernai – jau 12-tą vietą. Šiemet lenktynininkai neslepia ambicijų pagerinti pernykštį rezultatą ir įkopti į greičiausiųjų dešimtuką.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentuoja, kad bendradarbiavimas su “Agrorodeo” komanda turi bent keletą prasmių ir tikslų.

“Žinoma, Klaipėdos LEZ tai yra vienas iš būtų pristatyti save didelei pasaulinei autosporto mėgėjų ir verslininkų auditorijai. Tačiau mus vienija ir daugybė bendrų vertybių ir sutampančių požiūrių: komandinis darbas, pasitikėjimas, ilgalaikiai santykiai, besąlygiška komunikacija, aistra greičiui ir orientacija į rezultatą. Kartu tikime, kad geriausius rezultatus lemia ilgalaikiai santykiai ir partnerystė, todėl jau trečius metus esame kartu ir neabejojame, kad toliau gerinsime ankstesnių metų pasiekimus”, – sako E. Kiudulas.

“Agrorodeo” komanda po finišo ir vėl planuoja susitikti su Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomene ir darbuotojais. Praėjusių metų susitikimo metu lenktynininkai kalbėjo apie tai, kad dykumose ir versle yra daug daugiau panašumų nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

“Dakarą laimi ne tik greičiausi, bet ir labiausiai patyrę, komandiški ir sveikai rizikuojantys ekipažai. Galbūt sutapimas, bet labiausiai tituluoti Dakaro lenktynininkai yra vyresni nei 30 metų. Dakare sėkmės formulė – gebėjimas pasirinkti balansą tarp brutualaus greičio ir pamatuotos rizikos, nes visi važiuojame nežinomybėje, įtampa slepiasi už kiekvienos kopos”, – pernai kalbėjo V. Žala.

Šiemet “Agrorodeo” komandos ir vėl lauksime susitikime su Klaipėdos LEZ bendruomene vasario pabaigoje arba pavasario pradžioje – apie tikslią susitikimo datą informuosime vėliau.

Linkime lenktynininkams sėkmingų startų ir rezultatyvių finišų! Ralio progresą galite stebėti oficialiame Dakaro tinklalapyje.

The post Dakaro ralis – komandinių pastangų, pasitikėjimo ir partnerystės šventė first appeared on Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona | Klaipėdos LEZ | FEZ.LT.