“Glassbel Baltic” krypsta į saulės modulių gamybą

Fasadinio stiklo gamybos UAB „Glassbel Baltic“ prognozuoja, kad ateityje saulės modulių gamyba jos veikloje užims vis didesnę dalį, nors dar prieš porą metų tokią perspektyvą vertino skeptiškai. Nuomonę verčia keisti griežtinamos Europos Sąjungos nuostatos dėl klimato kaitos, rašo “Verslo žinios”.

„Mūsų pardavimo kryptys yra Anglija, Airija, JAV, Skandinavija. Ir pastarojoje, kadangi skandinavai vis daugiau dėmesio kreipia į žaliąją energiją, išties jaučiame pagyvėjusią paklausą. Kitose šalyse klientams tai kol kas nėra labai aktualu, tad iki šiol mūsų pardavimų portfelyje fasadai su saulės moduliais sudarė 1%“, – aiškina Valdas Virbalas, Klaipėdos LEZ veikiančios „Glassbel Baltic“ direktorius ir valdybos narys.

Visgi, jis įsitikinęs, kad europinės direktyvos, nukreiptos į naujų pastatų energinio efektyvumo didinimą, ir augantis spaudimas imtis dar griežtesnių veiksmų dėl klimato kaitos, didins fasadų su saulės moduliais poreikį.

Dar prieš pusantrų metu V. Virbalas, kalbėdamas su „Verslo žiniomis“, abejojo, ar fasadų su saulės elementais sprendimai artimiausioje ateityje taps paklausesni – investuotojai skaičiavo, kad fasadų su moduliais atsiperkamumas pernelyg ilgas, tad tokie projektai liks vienetiniai.

Tačiau saulės modulių kainos per pastaruosius metus nusmuko bene trečdaliu. Tad, anot V. Virbalo, atsiranda daugiau prielaidų, kad energiją generuojančių fasadų paklausa didės.

„Neatmetu, kad saulės modulių gamyba įmonėje užims vis didesnę dalį. Esame inovatyvi bendrovė ir tai, kas susiję su aukštesnės pridėtinės vertės produktais, mus yra įdomu“, – kalba pašnekovas.

Pasak jo, tokios tendencijos, kad stiklo apdirbimo įmonės imtųsi saulės modulių gamybos, Europoje nėra. Tai saulės modulių gamintojai krypsta į stiklo apdirbimą, kad galėtų apimti platesnį produkcijos gamybos ciklą. Taip yra todėl, kad fasado montuotojas nori gauti produktus iš vienų rankų, taip jam patogiau. O kai tenka suderinti skirtingų gamintojų saulės modulius ir stiklo fasadus, kyla daugiau sunkumų.

Gebėjimas pateikti skirtingus produktus iš vienų rankų, suteikia „Glassbel Baltic“ konkurencinį pranašumą.

Pernai bendrovė priėmė sprendimą perorientuoti užsakymus – atsisakyta žemos pridėtinės vertės produktų ir vietos klientų, kurie sunkiai atsiskaito. Šis sprendimas ir grūdinimo krosnies kapitalinė rekonstrukcija, trukusi beveik du mėnesius, dėl kurios įmonė negalėjo dirbti, paveikė finansinius rezultatus. 2018 m. apyvarta sumažėjo 17%, iki 18,9 mln. Eur. Tačiau tai sudarė galimybę pasiekti geresnius 2019 m. rezultatus.

„Nors didelio apyvartos šuolio šiemet nebus, tai, kad įgyvendiname sudėtingus projektus, mums leis uždirbti grynojo pelno daugiau negu per praeitus metus“, – skaičiuoja direktorius.

Laukia „Brexit“ baigties

2020 m. biudžetas, dėl kurio „Glassbel Baltic“ akcininkai šiuo metu diskutuoja, didele dalimi priklausys ir nuo „Brexit“ baigties – Didžioji Britanija yra viena pagrindinių bendrovės eksporto krypčių. V. Virbalas nemano, kad statybos Anglijoje kitąmet sustos – pradėta pernelyg daug statybos projektų. Kur kas daugiau nerimo dėl 2021 ir 2022 m.

„Šiuo metu daugelio objektų, turinčių parengtus projektus ir reikiamus leidimus, statyba yra sustabdyta. Daug projektų laukia, kuo pasibaigs „Brexit‘, kaip sureaguos finansų rinkos, nuo kurių priklauso projektų finansavimas. Tolesnė perspektyva priklauso, ar kils recesija. Kalbu apie 2021 ir 2022 m., nes mes į objektą ateiname po vienų, pusantrų metų, kai pastato karkasas jau pastatytas“, – dėsto vadovas.

2020 m. įmonės biudžete didžiausias dėmesys numatytas darbuotojų mokymui. Direktorius pabrėžia, kad didžiausias iššūkis susijęs su žmonėmis – kaip ir kiti, bendrovė jaučia specialistų stygių.

„Emigracijos srautas vis dar didelis. Be to, pastebiu, kad, kaip ir prieš praėjusią krizę, darbuotojai praranda lojalumą savo darbovietei, tampa labai sudėtinga išlaikyti žmogų“, – apgailestauja V. Virbalas.

„Glassbel Baltic“ dirba 181 asmuo, atlyginimų vidurkis viršija 2.000 Eur.