LEZ nori plėstis į Klaipėdos rajoną

Klaipėdos LEZ dar netrūksta laisvų sklypų, kur gali kurtis investuotojai. Tačiau zonos operatorė svarsto, kad ateityje LEZ turėtų plėstis ir gretimame Klaipėdos rajone, o šią iniciatyvą karštai palaiko ir rajono valdžia, rašo “Verslo žinios”.

„Šiemet įsibėgėjame šiek tiek lėčiau nei pernai, bet manau, kad pavyks pasiekti visus tikslus. Turime 50 potencialių stambių klientų, tikėtina, kad pavyks pasirašyti sutartis su 4-ias jų. Tai stambūs investuotojai, kurie į LEZ turėtų ateiti su savo atskirais projektais“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo įmonės generalinis direktorius.

Praėję metai Klaipėdos LEZ buvo rekordiniai – 34-ių čia veikiančių investuotojų bendra apyvarta sudarė 1,2 mlrd. Eur, tai 20% daugiau nei 2017 m. Rimtus plėtros projektus pernai įgyvendino arba pradėjo LEZ įsikūrusios bendrovės „Neo Group“, „Retal“, „Lavango“, „Indorama“ ir „Ad Rem“, investicinius projektus pradėjo ar apie juos paskelbė „Capella Baltica“, „Baltijos Eukutecas“, „Focus Fabrication Group“ , „Etman“, „Vėjo projektai“.

Tampa verslo parku

Anot E. Kiudulo, greitu laiku turėtų atsirasti ir naujų nedidelių investuotojų. Pernai Klaipėdos LEZ sėkmingai įgyvendino pirmąjį „FlexStart“ projektą – pastatė 7.500 kv. m ploto gamybinį pastatą, kurio patalpas per 1–2 mėnesius galima pritaikyti kliento poreikiams. Vos baigus statybas, čia įsikraustė Vokietijos kapitalo laidų rinkinių elektriniams dviračiams gamintoja „Baltijos Eukutecas“, šiek tiek vėliau – norvegų elektros įrangos gamintoja „Etman“, o šiuo metu beveik visas pastatas užimtas.

„Buvom pirmieji, pasiūlę tokį modelį. Jis pasiteisino, nes gausėja nedidelių investuotojų, kuriems reikia ne tik žemės, bet ir patalpų, ir kurie nori greitai pradėti veiklą“, – aiškina E. Kiudulas.
Jo teigimu, LEZ valdymo bendrovės akcininkai šiemet patvirtino 3,5 mln. Eur investicijas į naują projektą „FlexStart 2“. 8.500 kv. m ploto pastato statybos pradedamos šį rudenį, o bus užbaigtos 2020 m. pirmoje pusėje.

„Iš pramonės parko virstame verslo parku, kuris transformuojasi į išmanųjį technologijų parką su viena stipriausių Rytų Europoje verslo bendruomenių. Jei norime pritraukti išmanių įmonių, ir patys turime būti išmanūs“, – Klaipėdos LEZ ateities kryptį brėžia E. Kiudulas.
LEZ valdytoja investavo 6.000 Eur į reguliuojamą parko gatvių apšvietimą, keletą atsinaujinančios energetikos ir išmanių technologijų projektų numato įgyvendinti per ateinančius metus. LEZ verslo bendruomenei galvojama įrengti ir nedidelį SPA su atvirais geoterminio vandens baseinais.

Erdvės investuotojams įsikurti Klaipėdos LEZ dar netrūksta: iš įstatyme jai numatytų 412 ha maždaug pusė tebėra laisvų, kita vertus, iš jų 118 ha teritorijai vis dar nėra nustatytos ribos, todėl pasiūlyti jų investuotojams nėra galimybių. Tačiau LEZ valdytoja jau galvoja apie didesnes teritorijas.

„Jei pas mus ateina kelios didesnės pramonės įmonės – su pora tokių šiuo metu kaip tik deramės, – visos tos erdvės gali būti gana greitai išsemtos“, – tvirtina E. Kiudulas.
Todėl, anot jo, anksčiau ar vėliau Klaipėdos LEZ turės plėstis į Klaipėdos rajoną, o jei pavyktų – ir į pramonės teritorijas prie uosto, kurias planuoja jūrų uosto direkcija.

„Tai labiau net ne Klaipėdos LEZ, o mūsų svajonė, kad LEZ plėstųsi rajone. Vakar buvau pas premjerą, kalbėjome ir apie tai. Artimiausiu metu susitiksime su ekonomikos ir inovacijų ministru, LEZ valdytojais, tarsimės, kaip bendromis pastangomis būtų galima pajudinti šį procesą“, – idėjai pritaria Bronius Markauskas, Klaipėdos r. Meras.

Jo nuomone, plėtra galėtų vykti tarp Gargždų ir Rimkų, palei geležinkelio atšaką, taip pat kitoje kelio į Šilutę pusėje. LEZ pranašumais galbūt galėtų pasinaudoti ir rajone įsikūręs verslas – „Vlantana“, koncerno SBA technologijų ir inovacijų parkas, rajone sklypų turi ir Vakarų medienos grupė.

E. Kiudulo teigimu, LEZ rajone galėtų atsirasti ir prie nedidelių miestelių, pramonei atrinktose atskirose teritorijose, kurios būtų išplėtojamos ir siūlomos investuotojams. Modelis, kai bet kuris sklypas savivaldybėje gali būti LEZ su mokestinėmis lengvatomis verslui, sėkmingai veikia Lenkijoje.

„Klientai turėtų didesnę pasirinkimo galimybę, o LEZ galėtų pritraukti įvairesnių klientų. Mūsų LEZ dabar patrauklus tiems, kurie nori būti šalia didelio miesto, kuriems reikia turėti darbuotojų, turinčių technologinių žinių. Bet yra tokių įmonių, kurios negali įsikurti arti miesto arba joms tinka mažiau kvalifikuoti darbuotojai iš mažesnių miestelių“, – aiškina E. Kiudulas.

Uosto galimybė

Antrąją Klaipėdos LEZ plėtros galimybę jis sieja su Klaipėdos jūrų uosto planais greta uosto išplėtoti pramonines teritorijas.

„Jei uostas šį planą įgyvendins, galėtume būti geriausiu šių teritorijų valdytoju – mokame dirbti su investuotojais ir žinome įmonių, kurioms būtų aktualu įsikurti kuo arčiau uosto. Tikrai siūlytumės tapti uosto teritorijų, skirtų pramonės plėtrai, operatoriais“, – sako E. Kiudulas.
Jis pripažįsta, kad tai kol kas tėra vizija, kuriai įgyvendinti gali prireikti 5–7 metų. Dar nepatvirtintas ir šias pramonines teritorijas numatantis Klaipėdos uosto planas.

„Uosto plane numatyta, kad prie pietinės uosto dalies atsiranda apie 60 ha ploto teritorija gamybai, sandėliavimui, logistikai. Čia turėtų galioti tokios pat kaip LEZ mokestinės lengvatos. Konkurencijos Klaipėdos LEZ tai nesudarytų, jei čia dirbtų tas pats operatorius“, – sako Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.
„Investuok Lietuvoje“ rekomenduoja plėsti LEZ teritorijas, nes potencialiems investuotojams reikia vis didesnių sklypų, kartais siekiančių 70 ar net 100 ha. Agentūros nuomone, jau dabar reikia galvoti ne tik apie esamų LEZ teritorijų vystymą, bet ir kai kurių LEZ ribų plėtimą.