Naujienos ir renginiai

2019-08-26

Lietuviškas indėlis į plastiko industrijos transformacijas

26 Rgp 2019

Plastiko pramonė stovi ant didžiulių permainų slenksčio, prie technologinių sprendimų prisideda ir Lietuvos įmonės. Netrukus PET atliekas bus galima paversti lygiai tokiomis pačiomis plastiko gamybos žaliavomis, kokios dabar gaunamos iš naftos. Kamštelių gamintojai  tikisi rasti idealų prie PET buteliuko pritvirtinamo kamštelio variantą, rašo „Verslo žinios“.

Šiemet priimta ES direktyva dėl vienkartinio plastiko ribojimo įpareigoja, kad 2025 m. gaminant PET butelį jame būtų 25% antrinės – t.y. perdirbtos, žaliavos, o 2030 m. jos  kiekis pakuotėse turės pasiekti 30%. Pramonės investicijų pareikalaus ir dar vienas direktyvos reikalavimas – nuo 2024 m. prie PET butelių turės būti pritvirtinti kamšteliai.

Revoliuciniai pokyčiai

„Vyksta revoliucinė  visos industrijos transformacija – kuriama žiedinė PET vertės grandinė. Mūsų grupė yra aktyvi šios transformacijos dalyvė, ieškome naujų sprendimų, investicijos į inovacijas siekia dešimtis milijonų eurų “, – VŽ kalba Jitendras Kumaras Malikas, Klaipėdos PET granulių gamintojos  „Orion Global Pet“ generalinis direktorius.

„Orion Global Pet“ priklauso Tailando kapitalo įmonių grupei  „Indorama Ventures Limited“ (IVL), vienai didžiausių PET plastiko pramonės grupių pasaulyje, kuriai priklauso 19 PET žaliavos gamyklų 11-je pasaulio šalių.

J. K. Maliko  teigimu, IVL yra iškėlusi tikslą iki 2025 m. naudoti 750.000 t antrinio PET plastiko per metus – kaip žaliavą poliesterio gamybai, tai sudarytų 25% visos žaliavos, kurią sunaudoja grupės įmonės. Nors plastikų direktyvos reikalavimai dėl perdirbtos žaliavos galioja tik ES šalims,  šį tikslą, anot jo, įmonių grupė užsibrėžė pasauliniu mastu.

Jokių praradimų

Pasak „Orion Global Pet“ vadovo, šiuo metu galimi du skirtingi PET plastiko perdirbimo būdai. Tai plačiai taikomas mechaninis perdirbimas, kuris naudojamas ir kai kuriose IVL gamyklose – kai panaudotas PET susmulkinamas ir grąžinamas naujos produkcijos gamybai. Kita alternatyva yra cheminis perdirbimas, su kuriuo ateitį sieja PET pramonė.

„Mechaninio būdu perdirbamo PET panaudojimo ciklas yra ribotas – gaminant pakuotę yra pridedamos papildomos cheminės medžiagos, todėl ją smulkinant mechaniškai po kelių perdirbimo ciklų jų koncentracija tampa per didelė, o žaliava – nebetinkama tolesnei gamybai. Taip prarandama nemažai resursų“, – aiškina J.K. Malikas.

Tarkime, Vakarų Europoje per metus pavyksta surinkti 1,9 mln. t panaudotų PET pakuočių, o jas mechaniškai perdirbus atgal į gamybą sugrįžta apie 1,3 mln. t žaliavos.

Tuo tarpu panaudotą PET perdirbant cheminiu būdu, praradimų beveik nėra – chemiškai suardžius polimerų struktūrą, jis sugrįžta į pirminę monomerų stadiją, tapdamas iš principo tokia pačia žaliava, kuri išgaunama iš naftos.

„Chemiškai perdirbant sukuriama žiedinė PET vertės grandinė – kadangi nebelieka jokių apribojimų perdirbamos žaliavos kokybei, panaudoto plastiko grąžinimas į gamybą  gali tęstis be galo, o perdirbant neprarandama žaliava. Tai revoliucinis procesas, pilnai atitinkantis žiedinės ekonomikos principus“, – tvirtina J.K. Malikas.

Variantų ieško visi

Ir IVL, ir kitos pasaulinės PET pramonės, naftos chemijos grupės su savo partneriais  šiuo metu intensyviai kuria kelias skirtingas PET cheminio perdirbimo technologijas. Kol kas komerciškai nė viena jų neveikia.

IVL savo PET cheminio perdirbimo programą įgyvendina bendradarbiaudama su kasdienio vartojimo prekių milžine „Unilever“ ir startuoliu „Ioniqa“, sukūrusiu unikalią PET pakuotės perdirbimo technologiją, taip pat su technologijų kūrėja „Loop Industries“ iš Kanados. 

„Su „Ioniqa“ esame pasirašę sutartį dėl bendros cheminio PET perdirbimo gamybos, technologija bus pradėta bandyti paskutinį šių metų ketvirtį mūsų gamykloje Nyderlanduose. Su „Loop Industries“ numatome cheminį perdirbimą Jungtinėse Valstijose“, – IVL planais dalijasi J.K. Malikas. 

Chemiškai perdirbs ir Lietuvoje

Jo teigimu, jei Nyderlandų gamykloje, kur planuojama perdirbti apie  50.000 t žaliavos per metus, procesai vyks sėkmingai, 2020-2021 m. cheminio perdirbimo pajėgumai atsiras ir Klaipėdos „Orion Global Pet“. Į juos grupė numato investuoti nuo 5 iki 10 mln. Eur.

IVL taip pat planuoja, kad PET bus chemiškai perdirbamas grupės gamyklose Lenkijoje, Ispanijoje, Turkijoje.

Panaudotas PET šiuo metu mechaniškai perdirbamas 11-e  IVL gamyklų, veikiančių Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje. 2018 m. grupė įsigijo vieną didžiausių Europos perdirbimo gamyklą – prancūzų „Sorepla Industrie“, kurios pajėgumai – 2.000 t perdirbto plastiko per metus. Auga ir IVL grupės perdirbimo mastas: jei 2011 m. kompanijos gamyklose buvo perdirbta  vos 3.576 t panaudoto PET plastiko, 2018 m. – jau 359.827 t.  

„Neo Group“ alternatyva

Alternatyvių cheminio perdirbimo technologijų ieško ir kita Klaipėdos LEZ įsikūrusi  PET granulių gamintoja „Neo Group“, priklausanti „RETAL“ įmonių grupei. Bendrovė yra ES programos „Horizontas 2020“ klasterio DEMETO dalyvė, į kurį įeina mados grupė H&M, Danijos universitetas, pramonės ir technologijų įmonės.

„Šio projekto tikslas – surinktą plastiką chemiškai depolimerizuoti ir gauti žaliavą, kuri beveik identiška pirminei. Tai būtų unikali pasaulyje inovacija, kuri turėtų tikti mūsų gamybai. Skirtingai nei IVL mes dirbame su mikrobangų technologija“, –  pasakoja Vitalijus Galicanas, „Neo Group“ technologas.

Anot jo, cheminis perdirbimas yra puikus sprendimas ne tik panaudotiems PET buteliams, kurie lengvai perdirbami ir sudaro palyginti nedidelę plastiko atliekų dalį, bet ir poliesteriui, kurio yra pakuotėse ar drabužiuose. Šie neretai turi ir medvilnės, todėl jų perdirbimas itin komplikuotas.

Jei DEMETO projekto partneriams pavyks išgauti kokybiškų parametrų žaliavą, „Neo Group“ naują technologiją iš eksperimentinės linijos perkels į realią gamybą. Technologijos bandymai, licencijavimas gali užtrukti apie 2-3 m., prognozuoja V.Galicanas. Tada „Neo Group“ granulės galės būti gaminamos iš įmonėje perdirbtos žaliavos, kurios parametrai tokie patys, kaip šiuo metu naudojamos pirminės. 

Išbandys Klaipėdoje

„Neo Group“ įgyvendina dar vieną projektą – yra užsibrėžusi pagaminti granules, kuriose yra 10% mechaniškai perdirbtos žaliavos.

 „Iš pradžių vyks pilotiniai bandymai, tam planuojama panaudoti mažesnio našumo linijas, kuriose bendrovė gamina aromatinį poliesterio poliolį (APP) – statybų pramonėje naudojamą medžiagą.  Vėliau pradėsime komercinę gamybą, kai apimtys ir našumai yra gerokai didesni“, – aiškina V. Galicanas.

Kartu bus analizuojama, ar tai pasiteisina ekonomiškai.

„Konsultuojamės su įrangos gamintojais, svarstome technologinius variantus. Antrinės žaliavos mažiau nuspėjamos, yra įvairios rizikos, todėl galvojame ir apie kokybės kontrolę“, – sako V. Galicanas.

Varžybos dėl kamštelių

„RETAL“ grupė šią liepą patentavo du naujus kamštelių, tvirtinamų prie buteliukų, dizainus ir jau pristato juos gėrimų gamintojams. Be „Neo Group“, šiai grupei Lietuvoje priklauso Klaipėdos LEZ veikianti HDPE kamštelių ir maistinei pakuotei skirtos APET plėvelės gamintoja „RETAL Baltic“ bei Lentvario PET buteliukų ruošinių gamintoja „RETAL Lithuania“.

„Mūsų pramonėje vyksta savotiškos varžytuvės – kuriami dizaino sprendimai, kaip kamštelį pritvirtinti prie buteliuko taip, kad jis gerai laikytųsi, būtų funkcionalus ir patogus vartotojams, o gamintojams ženkliai nepadidintų sąnaudų. „The Coca-Cola Company“, „PepsiCo“ ir kitos didžiosios gėrimų gamintojos laukia industrijos pasiūlymų, o pasirinkę kurį nors dizainą, turėtų išsipirkti patentą. Taip rinkoje greičiausiai atsiras standartizuotas sprendimas“, – sako Viktorija Jurevičiūtė, „RETAL Baltic“ generalinė direktorė.

Preliminariai skaičiuojama, kad pereinant nuo įprastinio kamštelio prie naujojo, pasaulinės industrijos investicijos gali siekti nuo 4 iki 14 mlrd. EUR.

Būtinos investicijos

Investuoti teks ir „RETAL Baltic“ – patvirtinus vieną ar kitą kamštelių dizainą, įmonei reikės perdaryti kamštelių liejimo formas. Anot V. Jurevičiūtės, šios investicijos neturėtų viršyti 100.000 Eur kiekvienai kamštelių liejimo formai, taigi bendras investicijų dydis siektų iki 1 mln. EUR. [VJ4] 

Ji vardija ir kitas prisitaikymui prie griežtėjančių reikalavimų būtinas investicijas – į laboratoriją, kur testuojami kamšteliai, grupė investavo beveik 1 mln. Eur, į šiuo metu statomą laboratorinį kompleksą investicijos sieks apie 450.000 Eur. Lėšų bus skirta ir plėvelės linijos modernizavimui.

Laboratoriniame korpuse Klaipėdoje, kuris pradės veikti po metų, PET butelių su kamšteliais funkcionalumas bus tikrinamas per visą jų gamybos ir naudojimo ciklą. Tai reikalinga, ruošiantis buteliukuose naudoti 25% perdirbto plastiko, kurie gali „elgtis“ kitaip nei pagaminti iš pirminės žaliavos, bei testuojant naujus išlengvinto dizaino sprendinius .

„Laboratorijoje imituosime visą gamybos procesą ir tikrinsime funkcionalumą – nuo ruošinio liejimo, buteliuko išpūtimo, gėrimų išpilstymo iki buteliuko užsukimo kamšteliu, buteliukų laikymo įvairiomis sąlygomis“, – pasakoja V. Jurevičiūtė.

„RETAL Baltic“ bandomojoje kamščiavimo laboratorijoje tikrinama, kaip buteliukai su kamšteliu, kuriuose nemažai perdirbto plastiko, reaguoja į įvairias sąlygas.

„PET buteliukas su kamšteliu nėra toks jau paprastas produktas: jis turi išlaikyti tam tikrą slėgį, nes į jį pilami gazuoti gėrimai, įvairias temperatūras, kritimą, be to, jis turi būti lengvai atsukamas, o atsukant neapipurkšti. Tikrinti būtina, nes turintis perdirbtos žaliavos buteliukas gali trūkinėti, sproginėti, ruošinys gali neišsipūsti “, – niuansus vardija V. Jurevičiūtė.

Daugiau pasirinkimų klientams

Kita „RETAL Baltic“ paieškų kryptis – kaip plėvelės gamybai naudoti daugiau žaliavos iš perdirbto plastiko. Įmonė yra užsisakiusi ir tyrimams bei masinei gamybai naudos naują liniją[VJ6] , kuria leis gaminti  plėvelę, kurioje yra iki 90% antrinės žaliavos. Šiuo metu įmonės gaminamoje plėvelėje jos yra iki 50%.

„Tikėtina, kad su ES direktyva atsiras poreikis pakuotę gaminti labiau perdirbamą, pvz. mažiau naudoti laminatų, kurie yra daugiasluoksniai, todėl ribotai perdirbami. Todėl  kuriame produktus, kuriuose, naudojant priedus, sluoksnių nebereikėtų“, – aiškina V. Jurevičiūtė.

Jos teigimu, „RETAL Baltic“ siekia turėti kuo lankstesnes technologijas, kurios leistų naudoti  skirtingas antrines žaliavas, taip atliepiant klientų – pakuotės gamintojų – norams, kurie ateityje greičiausiai bus vis įvairesni.

Trūko bendradarbiavimo

PET pramonė pabrėžia, kad, skirtingai nuo daugelio kitų plastikų,  PET yra visiškai perdirbama medžiaga, ir tvirtina, kad aplinkosaugine prasme PET pakuotė yra geresnis pasirinkimas nei metalinė ar stiklinė: ji pailgina maisto produktų galiojimą ir mažina jų švaistymo mastą, jos gamybai reikia mažiau energijos nei gaminant  pakuotę iš stiklo ar aliuminio. Mažesni ir anglies dvideginio išmetimai gamybos metu, o dėl nedidelio svorio PET mažina produktų transportavimo išlaidas ir poveikį aplinkai.

„Jeigu yra užtikrinamas panaudotų pakuočių surinkimas, PET pakuotės galėtų būti laikomos viena draugiškiausių aplinkai medžiagų“, įsitikinęs  V. Galicanas.  

 V. Jurevičiūtės nuomone, neigiamas požiūris į plastiką susiformavo iš dalies dėl to, kad visos šios pramonės šakos dalyviai – žaliavos gamintojai, perdirbėjai, tarpinių produktų, tokių kaip plėvelė, gamintojai, pakuočių pramonė, atliekų surinkėjai ir rūšiuotojai – nepakankamai tarpusavyje bendradarbiavo. Todėl stringa atliekų surinkimas, vangiai vystėsi perdirbimo technologijos, rinkai trūksta kokybiškų perdirbtų žaliavos, ypač tinkamų sąlyčiui su maistu, o jų kaina didesnė nei pirminės žaliavos.

„Dabar ES direktyva suteikė postūmį visiems kartu ieškoti būdų, kad plastikas suktųsi uždaru ciklu, t.y., būtų surenkamas, perdirbimas ir sugrąžinamas naujų gaminių gamybai“, – aiškina ji. 

Jos nuomone, pramonė nori nenori turės rasti tai užtikrinančius sprendimus, bendradarbiavimas su surinkėjais ir perdirbėjais taps intensyvesnis, antraip neatsiras pakankamai kokybiškos žaliavos, o direktyvos reikalavimai gali likti neįgyvendinti.

(Šaltinis: Verslo žinios)

Follow us on Linked In