Lietuvos jūrinis klasteris – naujosios vandenilio platformos partnerių gretose

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma. Tai apibrėžiantį susitarimą 2020 m. lapkričio 30 d. pasirašė 20 organizacijų – Vyriausybės atstovai, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės. Prie naujosios platformos jungiasi Lietuvos jūrinis klasteris, koordinuojamas Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP).

Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos bei klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

„Įžvelgiame palankias perspektyvas vandenilį, kaip vieną alternatyvaus kuro rūšių, panaudoti jūrinio transporto ir jūrinės energetikos sektoriuose. Vandenilis gali pakeisti taršias kuro rūšis trumpo nuotolio keltuose, uosto operacijų laivuose. Vandenilį taip pat galima panaudoti saugant perteklinę energiją iš jūroje veikiančių vėjo jėgainių. Lietuvos jūrinio klasterio įmonės turi žinių ir technologinių gebėjimų kurti produktus ir paslaugas, skirtus vandenilio saugojimui, transportavimui ir pritaikymui jūrų transporte, tad tikimės aktyviai įsitraukti atveriant kelius inovatyviems sprendimams, kurie ne tik prisidėtų prie Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir didintų mūsų verslo konkurencingumą“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Daugiau informacijos apie vandenilio platformą: https://bit.ly/37iq0zi