„Mestilla“: pašalinti kvapams prireikė 5 metų paieškų ir 0,5 mln. Eur investicijų

Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iš rapsų biodyzeliną gaminančiai bendrovei „Mestilla“ kvapams sulaikyti tinkamos technologijos paieškos užtruko beveik 5 metus, rašo “Verslo žinios”.

„Nauji ribinės kvapo koncentracijos reikalavimai daliai verslo taps iššūkiu, kuriam reikėtų ruoštis iš anksto. Iš patirties žinome, kad tinkamo technologinio sprendimo paieška gali užtrukti kelerius metus, o ir investicijas reikia nusimatyti iš anksto“, – sako Klaipėdoje įsikūrusios biodyzelino gamyklos „Mestilla“ gamybos direktorė Margarita Salytė.

Didžiausia problema verslui, anot jos, yra tai, kad nėra vienos kvapų mažinimo technologijos, kuri tiktų visiems. Kiekvienas gamybos procesas yra unikalus ir net specialistai negali iš anksto pasakyti, kokį tiksliai galutinį poveikį turės viena ar kita technologija.

Per penkerius pirmuosius veiklos metus 2007 m. Klaipėdoje pradėjusi veikti „Mestillos“ gamykla išbandė net 3 skirtingas technologijas – belgišką kvapų naikinimo reagentą, vokišką oro valymo įrenginį skruberį ir galiausiai – švedišką ozonavimo sistemą.

„Mūsų gamybos procesas specifinis, naudojame tik natūralios augalinės kilmės produktus, tad kvapas nėra toks, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai, tačiau kvapo koncentracija gamybos metu susidaro didelė, todėl ieškojome sprendimo, kuris neutralizuotų, o ne maskuotų kvapą“, – pranešime spaudai cituojama UAB „Mestilla“ gamybos vadovė.

5 kvapo vienetų ribą, kuri Lietuvoje įsigalios 2024 m., bendrovė pasiekė dar 2011 m., kai įdiegė Vokietijos gamintojų oro valymo įrenginį. Tačiau buvo nuspręsta ieškoti dar geresnių technologijų, kurios iki minimumo sumažintų kvapą. Sprendimu tapo papildomai įrengta švediška ozonavimo sistema, kai į aplinką patenka su ozonu sureagavęs gamybos metu susidaręs oras. 2016 m. ir 2018 m. atlikti kvapų sklaidos modeliavimai parodė, kad kvapo koncentracija 250 m atstumu nuo įmonės sklypo ribos sudaro 1,8 europinio kvapo vieneto, o ties gyvenamaisiais namais apie 1,2 kvapo vieneto – tai beveik 7 kartus mažesnė nei reikalauja šiuo metu Lietuvoje galiojanti sveikatos apsaugos ministro patvirtinta higienos norma.

M. Salytė atkreipia dėmesį, jog verslui teks susitaikyti su tuo, kad kol kas neįmanoma pasiekti, kad gamybos procese atsiradęs kvapas būtų neutralizuotas iki nulio. Tokių technologijų paprasčiausiai nėra.

„Dabartinį rezultatą mes pasiekėme derindami dvi technologijas. Todėl galime sakyti, kad „Mestilla“ vis dar yra geriausio sprendimo paieškos kelyje – nuolat domimės, kokios naujovės kuriamos ir diegiamos pasaulyje. O kol technologija bus sukurta, labai svarbu, kad verslas būtų atviras vietos bendruomenėms, išklausytų jas, rodytų gamybos procesus, aiškintų, kaip veikia technologijos“, – bendravimo su gyventojais svarbą išskiria biodyzelino gamyklos gamybos vadovė.

„Mestillos“ bendros investicijos į kvapų neutralizavimo sistemos kūrimą siekė 0,5 mln., tad M. Salytė įmonėms, kurios turi pasirengti 2024 m. įsigaliosiantiems naujiems reikalavimams, pataria iš anksto nusimatyti papildomą biudžetą.

„Kvapų šalinimo technologijos nėra pigios. Be to, daugeliu atvejų jas reikia įdiegti į patį gamybos procesą, tad kaštai auga. Atskira biudžeto eilute taps ir naujos sistemos eksploatacijos išlaidos“, – skaičiuoja „Mestillos“ gamybos vadovė.

Šiuo metu Lietuvoje galioja 8 europinių kvapo vienetų riba. Iš pradžių Sveikatos apsaugos ministerija ketino ribinę vertę sumažinti 4 kartus iki 2 europinių kvapo vienetų, buvo svarstomas variantas diferencijuoti galimą kvapo stiprumą miestuose ir kaimo vietovėse, atitinkamai taikant 3 ir 5 OUE/m³ ribą, tačiau galiausiai priimtas sprendimas taikyti tokius pat reikalavimus, kokie šiandien galioja kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė yra matuojama ne didesniu nei 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar visuomeninės paskirties pastatų, kaip viešbučiai, darželiai, mokyklos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos.