Žingsnis giliavandenio uosto link – patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą. Jo sprendiniai suteiks uostui galimybę planuoti plėtrą, suformuojant naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu, o atsiradus didesniam poreikiui – plėstis šiaurės kryptimi, rašo “Verslo žinios”.

Išorinio giliavandenio uosto kaip strateginio Lietuvai objekto vieta turėtų būti išanalizuota ir įvertinta šiuo metu rengiamame kitame dokumente – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pakeitimuose.

Uosto bendrajame plane (BP), kurį trečiadienį patvirtino ministrų kabinetas, numatomos strateginės uosto plėtros kryptys ir erdvinė raidos koncepcija 25 metams, o konkretizuoti sprendiniai – 15 metų.

Patvirtintas dokumentas – dalis įgyvendinamo ypatingos valstybinės svarbos projekto, jis nustato uosto teritorijos, esančios Klaipėdos miesto savivaldybėje, taip pat vidinės akvatorijos, Lietuvos teritorinės jūros dalies Baltijos jūroje (uosto išoriniame reide) ir susijusios infrastruktūros plėtrą.

Vyriausybės teigimu, BP sprendiniai sudarys prielaidas uostui išlaikyti konkurencingumą, operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą.

Patvirtinus BP sprendinius uostas turėtų galimybę išvystyti pietinę uosto dalį – panaudoti rezervinę teritoriją ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu, pasiekti jau šiuo metu aktualų 17 m gylį laivybos kanale, o atsiradus dar didesniam teritorijų poreikiui – plėstis į šiaurę.

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį svarstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. Eur. Politikai diskutuoja apie planus išorinį uostą pastatyti iki 2025 m.

„Klaipėdos uostui gyvybiškai reikia okeaninio konteinerių terminalo. Pradėsime nuo pietinės dalies, jau dabar pradedame tvirtinti krantines, vėliau imsimės gilinimo darbų. Kai bus pastatytas pietinis uostas, pažiūrėsime, ar yra pakankama paklausa okeaninei laivybai, tada iš ten uždirbtų pinigų galima pradėti judinti išorinio uosto klausimą“, – šią vasarą VŽ yra sakęs Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius

Svarstoma, kad pietinėje uosto dalyje Kuršių mariose būtų supilta 80 ha ploto sausumos teritorija, o jūroje ties Melnrage suformuotas 130 ha pusiasalis – išorinis uostas. Anot KVJUD, tai išspręstų pagrindines problemas, su kuriomis susiduria uostas, – leistų priimti pačius didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltiją, ir sukurtų naujus plotus krovai.

Anot Vyriausybės, patvirtinus uosto BP taip pat būtų užtikrinta galimybė vystyti ir visuomeninius projektus — pietinėje uosto dalyje išvysčius teritoriją prie Smeltės pusiasalio būtų įrengti pietiniai uosto vartai su rekreacinės paskirties marina; miesto centre šalia Danės upės atsirastų galimybė įrengti naują kruizinių laivų terminalą ir kt.