Naujienos ir renginiai

2019-03-18

Darbo vietų automatizavimas vertintinas kaip galimybė Klaipėdos mokslui

18 Kov 2019

42% darbo vietų Lietuvoje iki 2030-ųjų turi didelę riziką būti automatizuotos, o šis rodiklis yra trečias didžiausias tarp EBPO šalių, rodo konsultacijų bendrovės PwC tyrimas. Nors didelę dalį prarastų darbo vietų kompensuos nauji darbai dirbtinio intelekto ar robotikos srityse, Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ direktorius, ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaką siūlo vertinti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę. Pirmiausia – Klaipėdos universitetams ir kolegijoms.

PwC „Tarptautinės galimos ilgalaikės automatizavimo įtakos“ tyrimo ataskaitoje taip pat nurodoma, kad didžiausia riziką automatizuoti darbo vietas turi transporto, sandėliavimo ir gamybos sektoriai, t.y. tie, kurie Lietuvoje istoriškai yra vieni didžiausių ir stipriausių. Šiose srityse gali būti automatizuota 43-51% darbo vietų, kai daugelyje kitų šakų automatizavimo rodiklis siekia 20-35%.

PwC vertinimu, verslas iš automatizavimo, dirbtinio intelekto ir robotikos daugiausia išloš: šios technologijos turėtų padėti padidinti produktyvumą ir leisti sukurti geresnius produktus ar paslaugas. Negana to, investicijos į robotiką ir dirbtinį intelektą 2030-iais turėtų sugeneruoti net iki 14% pasaulio BVP, o kita PwC apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė pasaulio verslo vadovų jau tyrinėja žmonių ir robotų „bendro darbo“ galimybes.

Vis dėlto galimybės verslui gali reikšti pokyčius esamai ir būsimai darbo jėgai. Tyrimas konstatuoja, kad jau šiandien pasaulio valstybės privalo žymiai daugiau investuoti į žmonių švietimą ir įgūdžius, reikalingus prisitaikyti prie technologijų pokyčių per visą karjerą. Vyriausybės, verslai, profesinės sąjungos ir kitos organizacijos turi prisidėti prie pagalbos žmonėms prisitaikant prie naujųjų technologijų ir naujosios verslo aplinkos. Šiose aplinkybėse svarbiomis tampa tokios savybės kaip kūrybingumas, lankstumas, problemų sprendimas. Taps dar svarbesnis ir tobulėjimas darbo metu arba pameistrystė įmonėse, kai teorinės studijos derinamos su aktyvia praktika.

„Svarbu pabrėžti, kad dabartinių darbo vietų netekties galimybė neturėtų užblokuoti valstybių pastangų plėtoti šias technologijas. Jei valstybės ar verslai į naująsias tendencijas neinvestuos, jos tiesiog bus kuriamos kitur, (…) todėl svarbu būti tendencijų priešaky“, – rašoma PwC ataskaitoje.

Klaipėdos LEZ direktorius Eimantas Kiudulas tvirtina, kad šios prognozės nestebina. Nuo pat LEZ veiklos pradžios čia dirbančios kompanijos nuolat ieškojo ir diegė būdus automatizuoti procesus ir gamybą, jas vis labiau domina įvairios technologinės naujovės. Pasak jo, natūralu, kad darbai keisis, tai vyksta jau nuo Pramonės revoliucijos laikų, tačiau dirbtinio intelekto ir robotizacijos kryptis dar yra sąlyginai nauja ir todėl galėtų būti viena iš Klaipėdos miesto akademinių ir tiriamosios veiklos krypčių.

„Šie skaičiai turėtų ne gąsdinti, o rodyti krypti ir galimybę. Atsižvelgiant į istorinę Klaipėdos patirtį gamyboje, miesto universitetai ir kolegijos turėtų pakreipti savo programas ir tyrimus gamybos automatizavimo, dirbtinio intelekto ar pramoninės robotikos link. Juolab kad tai puikiai atitiktų pernai pristatytą Klaipėdos mėlynosios ekonomikos strategiją ir ambiciją – ne tik dėl inovacijų, bet ir dėl mažesnės taršos, kurią dažnai lemia automatizavimo sprendimai. Mūsų LEZ dirbančios įmonės jau ir taip bendradarbiauja su miesto studentais ir mokslininkais ir galiu užtikrinti, kad atversime visas duris ir būsime aktyvūs partneriai miesto švietimo institucijoms žengiant automatizavimo ir robotikos tyrimų bei praktikos keliu“, – komentuoja E. Kiudulas.

Su pilnu PwC tyrimu galite susipažinti čia.

Follow us on Linked In