Klaipėdos LEZ įmones subūrė skaitmenizacijos ekspertai: įkvepiantys pavyzdžiai skatina tobulėti

Skaitmenizacijos tempai neaplenkia ne tik rinkodaros ir prekybos sektorių. Anot ekspertų, Klaipėdos pramonės įmonės taip pat eina koja kojon su gamybos automatizavimo, skaitmenizavimo ir robotizavimo laikmečiu.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įmonių atstovai birželio pradžioje susibūrė į renginį, kurio dėmesio centre – pramonės skaitmenizacija. Apie naujausius sprendimus LEZ kompanijų vadovams pasakojo skaitmenizavimo paslaugų ir konsultacijų bendrovės „Emerson“ atstovai – Salvador Stoppani, Piotr Burgs, Leszek Grochowski ir Baltijos šalyse besidarbuojantis Algirdas Čebatorius. Pastarojo teigimu, Klaipėdos LEZ įmonės skaitmenizavimo klausimais yra gerokai pažengusios į priekį.

„Kadangi Klaipėdoje daug tarptautinių ir eksportuojančių įmonių, natūralu, kad jos seka ir taiko pasaulines tendencijas ir yra modernios. Žinoma, nėra pasaulyje nė vienos įmonės, kuri jau pilnai skaitmenizavosi. Kaip ir nėra nė vienos įmonės pasaulyje, kuri gali „suvalgyti“ tokį duomenų kiekį, kurį turi, tam reikia įrankių. Bet akivaizdu ir tai, kad kiekvienoje įmonėje jau šiandien rasime erdvės įvairiems pagerinimams ir procesų efektyvinimu, juolab kad technologinis progresas vyksta sparčiai ir neaplenkia mūsų šalies“, – sakė A.Čebatorius, dirbantis Klaipėdoje veikiančiame biure ir vadovaujantis “Emerson” pardavimams Lenkijoje, Baltijos šalyse bei Ukrainoje. Pasak jo, skaitmenizavimo požiūriu Lietuva Baltijos šalių kontekste atrodo itin stipriai, įskaitant ir sunkiąją pramonę.

Anot žinovo, skaitmenizacijos procesai kiekvienoje įmonėje yra skirtingi ir itin individualūs. Prireikia analizės įvertinant, kokia įmonės situacija šiandien, kokie jos tikslai ir norimas nueiti kelias, kokių skaitmenizacijos sprendimų reiktų, kokie jau prieinami, o kurių vertėtų palaukti. Labai svarbu, kad visi įdiegti sprendimai galėtų būti nesudėtingai plečiami ir adaptuojami.

Kita vertus, anot A.Čebatoriaus, įmonių vadovai per daug orientuojasi į sprendimo kainą, o ne naudą, kuri įdiegus sprendimus įmonėje juntama kaipmat.

„Tai – fokuso problema, mes fokusuojamės į kainą, o ne į naudą, ne į tai, kada atsipirks, kiek sutaupysiu. Kai perlipsime per mąstymo klišes, viskas spartės. Begalė technologijų turi atsiperkamumą skaičiuojamą mėnesiais. Visas skaitmenizacijos ir inovatyvumo procesas susijęs su žmonėmis ir jų mąstymu. Laimi nestandartinio mąstymo sprendimai. Pasaulis juda, arba spėji, arba pasitrauksi, nes konkurencija visuose sektoriuose vis aršesnė“, – įsitikinęs A.Čebatorius

Pranešimą LEZ įmonėms skaitęs ekspertas pasakojo pats nustebęs pasigilinęs į agrikultūros sektorių. Pavyzdžiui, vienas Vokietijos trąšų ir chemijos koncernas savo sprendimais tiesiog pribloškė. Skaitmenizacijos procesai ten įdiegti ūkiuose, kur traktoriai rieda be vairuotojo, žemėje įdiegti trąšų įsisavinimo sensoriai, naudojami duomenų analizatoriai. Įdiegus naujus technologinius sprendimus ir stebint procesus žemėje išgauta 30 proc. daugiau produkcijos.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigė, kad sukviesti įmones į metinį renginį skaitmenizacijos tema sumanyta ne be reikalo – ši sritis itin aktuali absoliučiai daugumai teritorijos įmonių

“Neseniai tarp mūsų įmonių atlikta apklausa parodė, kad skaitmenizaciją svarbia laiko daugiau kaip 93% LEZ įmonių. Pusė  jų pirmiausia domisi robotikos technologijos sprendimais, dar beveik trečdalis – dirbtiniu intelektu. Kita vertus, visame šiame technologijų entuziazme nedingsta ir žmogiškasis faktorius: absoliučiai visos mūsų įmonės sutiko, kad darbuotojų mokymai efektyvina įmonės veiklą. Tad mano manymu, automatizavimas ir skaitmenizavimas visame pasaulyje bus itin įdomia ir praktine sritimi, o atsižvelgiant į uostamiesčio patirtį, akademinį potencialą ir įmonių brandą, Klaipėda galėtų būti skaitmenizavimo ir robotizavimo sektoriaus tyrimų bei taikymo regionine lydere”, – kalba E. Kiudulas.