Klaipėdos strateginis planas: kitas sėkmės dešimtmetis

Jūrinė ekonomika, biotechnologijos ir pažangi pramonė, didelę pridėtinę vertę kurianti paslaugų ir kūrybinė ekonomika, ateities poreikius atliepianti inovatyvi švietimo sistema – tai svarbiausios Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos idėjos, kurias siekiama įgyvendinti iki šio dešimtmečio pabaigos, rašo alfa.lt.

Nieko nuostabaus, kad su jūra susijusių ekonomikos sektorių plėtra yra viena svarbiausių Klaipėdos strategijos dalių. Tačiau Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje neapsiribojama tradicine uosto veikla ir siekiama plėtoti didesnę pridėtinę vertę kuriančius verslus.

Tam sąlygas sukuria ir Klaipėdoje pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, tampantis platforma moksliniams tyrimams ir naujoms paslaugoms, taip pat strategiją įgyvendinančių partnerių (Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos LEZ, Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko) akcentas plėtoti žaliąsias ir skaitmenines technologijas. Į šiuos procesus įtraukiamos ir vietos įmonės.

Verslo ir mokslo organizacijoms siekiant plėtoti jūrinių inovacijų ekosistemą 2020 m. birželį įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris. Siekiama, kad jis taptų platforma aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti. Pagrindiniai sektoriai, į kuriuos nukreipta Jūrinio klasterio veikla – tai alternatyvių degalų infrastruktūra ir technologijos (SGD, biodujos, vandenilis, amoniakas), uostas ir krova, laivų statyba ir remontas, jūrinė ir vėjo energetika.

Dėmesys gamtosaugai ir mėlynosioms biotechnologijoms

KU Jūros tyrimų instituto mokslininkai bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra (EKA) įgyvendino projektą „Kosminių mokslinių misijų duomenimis grįsto Lietuvos paviršinių vandenų aplinkos kokybės vertinimo bei stebėsenos sistemos vystymas“, kuris EKA atstovų pripažintas kaip vienas sėkmingiausių. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti metodus, kuriuos panaudojant būtų galima kartografuoti įvairius vandens telkinių parametrus, pavyzdžiui, chlorofilo-a koncentraciją, vandens skaidrumą, augaliją, vandens temperatūrą, panaudojant palydovinius „Sentinel“ duomenis.

Kitas įdomus projektas – elektrinis miesto autobusas „Dancer“, kuris Klaipėdoje sukurtas nuo idėjos ir pradinių brėžinių iki jau dviejų modelių, kursuojančių miesto gatvėmis.

„Esu įsitikinęs, kad „Dancer“ garsins Klaipėdą visame pasaulyje. Tai absoliučiai klaipėdietiškas projektas, kuris čia sukurtas ir išbandomas realiomis sąlygomis“, – tvirtino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Elektrinis viešasis transportas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti miestuose taršą, tad tokių transporto priemonių paklausa pasaulyje kasmet vis didės.

KMTP plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, Klaipėda jau imasi projektų mėlynųjų biotechnologijų srityje. „Mūsų novatoriai jau yra atlikę įdomių eksperimentų su mikrodumblių panaudojimo galimybėmis. KU praėjusią savaitę paskelbė apie idėją vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti ir neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais.

Klaipėdoje gimęs išradimas jau rengiamas patentuoti ir kuriama preparato technologija, jam „sukomercinti“ skirta 100 tūkst. eurų. Visi šie ženklai liudija Vakarų Lietuvos regioną turint didelį potencialą“, – akcentavo A. Sutnikas.

Vienas žaliųjų inovacijų pavyzdžių – Klaipėdos LEZ veikianti PET gamintoja „NEO GROUP“ pradėjo gaminti PET granules, kurių gamyboje panaudojama 25 proc. perdirbtos žaliavos.

Svarbiausia – bendradarbiauti

Plėtoti startuolių ekosistemą, kai turintiems idėjų, bet kapitalo ir patirties stokojantiems jauniems verslams sukuriamos sąlygos dirbti – taip pat vienas Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos elementų. Uostamiestyje jau keletą metų veikia bendradarbystės erdvė „Lighthouse“, kurioje darbo vietas gali nuomotis ir pavieniai asmenys, ir nedidelės bendrovės. Taip pat pradedantiesiems verslininkams darbo vietas bei konsultacines paslaugas teikia „Verslios Lietuvos“ įkurtas „Spiečius“, o kūrybinių industrijų atstovams augti ir tobulėti padeda kūrybinių industrijų inkubatorius „Kultūros fabrikas“.

Kitas žingsnis plėtojant šią startuolių infrastruktūrą yra skaitmeninių inovacijų centro „Baltic Tech Park“ projektas, kuriam jau pavyko pritraukti 5,5 mln. eurų investicijų. Tai bus platforma eksperimentams, prototipams kurti, mentorystės programoms.

Pradėjęs veikti šis centras turėtų ypač pasitarnauti jūrinės ekonomikos sektoriuje veikiančioms organizacijoms, išskirtinį dėmesį skirdamas startuoliams ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams. Manoma, kad šis projektas gali tapti pagrindu inicijuoti ir sukurti kompleksinį verslo ir inovacijų slėnį, kuris taptų skaitmenizacijos paslaugų teikimo lyderiu Baltijos jūros regione.

Šio projekto įgyvendinimas prisideda prie miesto strateginės krypties, kuri numato pažangios pramonės ekonomikos plėtrą pasitelkiant aukštos pridėtinės vertės technologijas.

Automatizacijos procesai yra ir KU mokslininkų dėmesio centre. Jie plėtoja projektą „Eksperimentas“, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Mokslininkai kartu su įmone „Technologiniai valdymo sprendimai“ kuria analogų neturinčią išmaniąją priemonę, kuri gebės realiuoju laiku analizuoti ir prognozuoti gamybos planavimo tvarkaraščių kritines situacijas ir siūlyti sprendimus. Robotas leis įmonėms automatizuoti gamybos planavimą, didinti našumą ir turint tikslius tvarkaraščius optimaliai naudoti išteklius, išvengiant prastovų.

Dėmesys švietimui

Jau praeitis, kai Lietuvoje investuojantys vietos ar užsienio verslininkai, rinkdamiesi vietą naujiems projektams, pirmiausia nagrinėdavo mokesčių, biurokratijos, statybos leidimo, sklypų pasiūlos klausimus. Dabar svarbiausias klausimas, ar sukūrus naujų darbo vietų atsiras pakankamai kompetentingų specialistų.

Siekdama atliepti šiuos investuotojų poreikius, Klaipėdoje specialistų rengimo sistema kuriama jau nuo vidurinio išsilavinimo etapo, kad moksleiviai įgytų žinių ir ambicijų rinktis perspektyvias specialybes. Jau yra ir labai sėkmingai veikiančių projektų.

Baltijos gimnazija, bendradarbiaudama su Klaipėdos pramonininkų asociacija, KU ir verslo įmonėmis ugdo mokinių kompetencijas inžinerijoje. Tai jie vykdo per praktiką, kai universitetinėse inžinerijos klasėse besimokantys vaikai yra specialistų supažindinami su inžinerijos pradmenimis. 

Daug dėmesio skiriama ir dabartines kompetencijas perteikiančiam bendrajam ugdymui. 2020 m. Klaipėdos licėjuje startavo tarptautinio bakalaureato programa. Šią programą turinčių gimnazijų skaičius Lietuvoje neviršija dešimties, o pagrindinis jos tikslas yra geriau paruošti mokinius egzaminų sesijai, darbo rinkai ir studijoms. Visos disciplinos, išskyrus lietuvių kalbą, yra dėstomos angliškai. 

Naudodamiesi šia programa nuo 2018 m. gali mokytis ir Klaipėdos tarptautinės mokyklos „Universa Via“ mokiniai. Šioje mokykloje vykdoma tarptautinio bakalaureato programa unikali tuo, kad vaikai mokosi dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Tokią programą turinti pradinė mokykla yra vienintelė visoje Vakarų Lietuvoje.

Išbandyti savo žinias praktikoje planuojama mokiniams leisti ir naujame jūriniame STEAM centre, kuris bus įkurtas bendradarbiaujant miesto savivaldybei ir KU. Šiame centre numatytos keturios mokiniams prieinamos laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų bei specializuota jūros mokslų ir technologijų.

Augantis inžinerijos ir informacinių technologijų specialistų poreikis lemia tai, kad šių sričių studentams bus rodomas kiek didesnis dėmesys. Siekdama kelti šių studijų krypčių patrauklumą, Klaipėdos miesto savivaldybė inžinerijos, technologijų ar informatikos pakraipos studijas Klaipėdos aukštosiose mokyklose pasirinkusiems pirmakursiams sukūrė galimybę gauti stipendiją. 33 studentai kas mėnesį gauna po 100 eurų siekiančią paramą, stipendija bus skiriama ir šiais metais.

Finansinę pagalbą studentai gali gauti ir už miestui aktualius ir pritaikomus inžinerinius darbus ir technologinius sprendimus. Šio tipo stipendija gali siekti 578 eurus.

Sparčiai keičiantis investuotojų poreikiams ir specialistams keliamiems reikalavimams, labai svarbu nuolat peržiūrėti ir atnaujinti studijų programas aukštosiose mokyklose. „Investuok Lietuvoje“ kartu su „Klaipėda ID“ ir verslo atstovais kasmet organizuoja tikslinių studijų krypčių peržiūrą.

Siekiama pagerinti aukštųjų mokyklų programas ir pakelti studijų kokybę. Projekto „Investors’ Spotlight“ metu akademikai su verslo atstovais įvertinę studijų kokybę pateikia rekomendacijų.

Tikslas – 190 tūkst. gyventojų

Klaipėda yra antras jauniausias šalies miestas, bet ir čia susiduriama su demografinėmis problemomis – gyventojai sensta, vietos jaunimas dažnai renkasi studijas Vilniuje, Kaune arba užsienyje.

Šią tendenciją pavyko pakreipti į teigiamą pusę ir gyventojų skaičius uostamiestyje ima augti – sausio mėnesio duomenimis, čia gyvena 149 tūkst. žmonių. „Klaipėda 2030“ strategijoje numatytas itin ambicingas tikslas – gyventojų skaičių padidinti iki 190 tūkst.

Viena svarbiausių demografinių problemų sprendimo krypčių yra pritraukti talentų ir kvalifikuotų darbuotojų. Ekspertai pabrėžia, kad investicijos eina paskui talentus, o ne talentai paskui investicijas, miestai dabar konkuruoja ne mokesčių lengvatomis, o talentų ir specialistų pasiūla.

„Esame atsakingi už investicijų į Klaipėdą pritraukimą, todėl ypatingą dėmesį skiriame ir skirsime talentams ugdyti, išsaugoti ir pritraukti“, – kalbėjo agentūros „Klaipėda ID“ direktorė Eglė Songailienė.

Sprendimų Klaipėdai pasiūlė ir COVID-19 pandemija, kuri dar labiau išryškino kintančias darbo santykių tendencijas, vis labiau įsigalint nuotoliniam darbui, kuris liks populiarus ir pasibaigus pandemijai.

Tad Klaipėda kvies specialistus, kurie dirbtų iš pajūrio kituose miestuose ar net kitose valstybėse esantiems darbdaviams, ir Lietuvos uostamiestį skelbia nuotolinio darbo sostine.

Išbandyti darbą ir gyvenimą Klaipėdoje siūlo „Workation Klaipėda“ programa, kuri kviečia padirbėti viename bendradarbystės centrų, kartu pailsėti ir „pasimatuoti“ Klaipėdą.

„Klaipėda ID“ ir Klaipėdos pramonininkų asociacija taip pat ypatingą dėmesį skiria perkvalifikavimo programoms, kurių tikslas – paruošti netgi daugiau specialistų, kurių šiuo metu reikia. „Fokusuotis tik į esamus investuotojus ir jų plėtrą nėra logiška, mūsų ambicijos turi būti gerokai didesnės.

Svarbu pritraukti specialistų, kurie gyventų Klaipėdoje, įsilietų į profesinę bendruomenę, o vėliau galbūt prisijungtų ir prie naujų investuotojų komandų ar kurtų savo verslus“, – teigė agentūros vadovė.

Dar viena Klaipėdos ambicija – padidinti studentų skaičių, ir ne keliais procentais, bet kelis kartus. Klaipėdoje šiuo metu veikia Klaipėdos ir LCC tarptautiniai universitetai, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetai, keturios kolegijos, profesinės mokyklos.

„Esame puikus universitetinis miestas prie jūros ir turime tai išnaudoti. Labai svarbu pritraukti studentų, tačiau ne mažiau reikšminga užduotis ir juos išlaikyti. Daugelis jau antrame kurse, galbūt nesąmoningai, priima sprendimą, ar baigę studijas liks šiame mieste.

Todėl mums labai svarbu integruoti studentus užsieniečius, padėti jiems rasti praktikos, o vėliau ir darbo vietas“, – kalbėjo E. Songailienė.

Tad vienas numatomų projektų yra sukurti studentų ir kitų užsieniečių integracijos centrą Klaipėdoje, kuriame vieno langelio principu jie gautų konsultacijas ne lietuvių kalba apie švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas, būtinas greitai ir saugiai įsikurti naujame mieste.

Sugebėjimas sutarti

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas sveikina tiek pačią miesto strateginę kryptį, tiek akivaizdžiu tapusį pagrindinių miesto struktūrų sutarimą jos siekti.

“Džiaugiuosi, kad Klaipėda įrodė galinti susitarti. Geras to pavyzdys – sutarimu grįstas ir pernai išmėgintas “žaliasis koridorius investuotojams”, numatantis spartesnes biurokratines procedūra daugiau investuojančioms ir darbo vietų kuriančioms kompanijoms. Tiesa, Klaipėdos dar laukia visa eilė iššūkių, visų pirma – talentų ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo srityse. Daug sėkmės istorijų ir dar didesnį potencialą mūsų mieste turi technologijų, inžinerijos, pramonės skaitmenizavimo ir automatizavimo sritis, taip pat tvarieji ir žalieji sprendimai. Klaipėdos LEZ įsipareigoja dėti visas pastangas ir suteikti visas galimybes stiprinti šios srities specialistų ugdymą bei jų idėjų realizavimą”, – sako E. Kiudulas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Klaipėdos viešojo bei verslo sektorių gebėjimą į dialogą ir sprendimus įtraukti bendruomenes.

“Mieste pastaraisiais metais kartu su bendruomenėmis pasiekti rezultatai aplinkos apsaugos, tvarumo ir kitose srityse. Tikimės, kad miestiečių idėjų ir konstruktyvumo potencialas bus ir toliau sėkmingai išnaudojamas bei kurs vertę gyvenimo kokybei aktualiose sferose”, – sako LEZ vadovas.