Kodėl Klaipėdos LEZ „FlexStart“ pastatai visais laikais domina investuotojus?

Šią vasarą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė paskelbė apie jau trečio modernaus gamybai skirto pastato „FlexStart“ vystymo pradžią – projektui užtikrintas daugiau kaip 7,5 mln. Eur finansavimas. Klaipėdos LEZ vertinimu, dar 2017 m. pradėta greito įsikūrimo jau paruoštose gamybinėse patalpose strategija pasiteisina tiek augančių, tiek ramesnių rinkų metu.

Prieš beveik dešimtmetį pasaulio ekonomika gyveno pakilimo fazėje, o miestai, valstybės ir regionai dėl investicijų daugiausia konkuravo infrastruktūra, talentais ir mokestiniais paskatinimais. Nors Lietuva ir Klaipėda šiais aspektais turėjo ką pasiūlyti investuotojams, Klaipėdos LEZ nutarė sukurti ir dar vieną – greičio – argumentą. 

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas pasakoja, kad 2015-2020 m., iki Covid pandemijos, pasaulio ekonomika buvo konkurencinga ir itin aktyvi. Verslai tam tikra prasme lenktyniavo, kas greičiau vartotojams pateiks ar išmėgins naujas idėjas rinkos sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis verslams buvo aktualus kiekvienas sutaupytas mėnesis. Be to, Lietuvai ir Klaipėdai reikėjo papildomų argumentų dėl investicijų konkuruojant su ambicingomis Vidurio Europos ir kitomis šalimis. Todėl po kruopščios analizės, ir pokalbių su esamais bei potencialiais investuotojais Klaipėdos LEZ priėmė sprendimą investuoti į iš anksto paruoštą ir konkrečiam nuomininkui per kelis mėnesius ar net savaites pritaikomą gamybos ir administracinę infrastruktūrą.

„Taip 2017-2018 m. gimė pirmasis mūsų „FlexStart“ pastatas – 8.000 kv. m ploto segmentuota infrastruktūra gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai. Šis projektas buvo kone iškart išnuomotas užsienio investuotojams. Čia įsikūrė tokios bendrovės kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“, o Klaipėdos LEZ dėl „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. „FlexStart“ sustiprino ir išryškino Klaipėdos LEZ greičio strategiją – netgi kituose projektuose, pvz., plyno lauko investicijose, tokiose kaip naujoji REHAU gamykla, mes padedame kompanijoms įsikurti daug greičiau nei kitur, o tai buvo ir išlieka dideliu konkurenciniu pranašumu“, – pasakoja D. Urbonas.

Aktualu ir dabar

Antrojo „FlexStart“ pastato vystymas įsibėgėjo jau prasidėjus pandemijai, sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms ir augant žaliavų kainai bei didėjant infliacijai. Nors šiomis aplinkybėmis tapo sunkiau kalbėti apie naujas investicijas, „FlexStart“ idėja išlaikė savo aktualumą kiek kitokiu pavidalu – pastatas tapo puikia platforma greitai esamų investuotojų plėtrai.

Pavyzdžiui, į naujas patalpas „FlexStart 2“ pastate Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“ perkėlė visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Bendrovė nuosavose patalpose Klaipėdos LEZ teritorijoje veikė dar nuo 2007 m. ir ieškojo variantų plėtrai. Panaši buvo ir pakuočių gamintojos UAB „Retal Baltic Films“ istorija – bendrovė į antrąjį „FlexStart“ perkėlė dalį butelių kamštelių gamybos linijų ir šitaip galėjo greičiau įgyvendinti jau anksčiau numatytus plėtros planus. Antrasis „FlexStart“ pastatas pritraukė ir naujų investuotojų, tokių kaip baldų gamintoja „Pod Furniture“ ar pažangios terapijos medicininių produktų vystymo ir gamybos paslaugų įmonė „Memel Biotech“. Tad „FlexStart 2“ jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas.

Pasak D. Urbono, pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų sėkmė lėmė LEZ valdymo bendrovės sprendimą investuoti į trečiąjį „FlexStart“ projektą. Jam birželį Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), skyrė 5,12 mln. Eur paskolą, o beveik 9 tūkst. kv. m projektą 1,75 ha sklype numatoma išvystyti iki 2024 m. pabaigos.

„Šis bendradarbiavimas su Klaipėdos LEZ yra tęstinis. „FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis finansuotas pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui. Investicijos į ekonominės infrastruktūros sukūrimą ir tipinės gamybos pastatų pasiūlos didinimas itin veiksmingi pritrauktiant investuotojų, kurie siekia veiklą pradėti kuo greičiau“, – teigia Rūta Mickevičienė, VIPA padalinio Privačių klientų skyriaus vadovė.

„Nors šiemet Vakarų pasaulis susiduria su naujais iššūkiais, žiūrime keliais žingsniais į priekį ir norime užimti geresnes startines pozicijas. Pirmųjų dviejų „FlexStart“ pastatų istorijos parodė, kad ši koncepcija randa savo vaidmenį skirtingais laikais. Tikėtina, kad per pusantrų metų pasaulis jau bus įveikęs didelę dalį šiandienos iššūkių, o strategiškai į ateitį žvelgiantys verslai tam ruošiasi jau dabar“, – komentuoja D. Urbonas.

Naujasis „FlexStart“ atlieps ne tik investuotojų poreikius, bet ir Klaipėdos LEZ puoselėjamas ryšių su bendruomenėmis ir tvarumo vertybes. Pramonei tampant ekologiškesnei ir vis labiau automatizuotai, naujos kartos gamybos pastatus galima vis geriau integruoti į bendrą miesto audinį, tad naujasis pastatas išsiskirs žalesnėmis erdvėmis, natūraliu dienos apšvietimu, rekreacinėmis zonomis. Taip pat daliai energijos poreikių užtikrinti numatyta saulės jėgainė, viduje ir lauke bus sumontuotas LED apšvietimas, elektromobilių įkrovimo stotelės. 

Naujojo „FlexStart“ projektą parengė „WALL“ architektūros studija. Pasak jos architekto Donato Lauciaus, naujasis pastatas išsiskirs tuo, kad įprastai vienintelė pramoninė funkcija keičiama kur kas lankstesne prekybos, administracine ir gamybos multifunkcija, kuri atsispindės urbanistikoje, architektūrinėje išraiškoje, planinėje pastatų struktūroje, fasadų medžiagiškume, konstrukcijose  ir t.t.

„Laisva planinė struktūra bei aiškiai diversifikuotos pastatų funkcijos užtikrins platų patalpų panaudojimą. Čia galės kurtis tiek gamybinės, tiek administracinės ar paslaugų funkcijos, papildančios viena kitą, o aiškiai išreikšti administracinės paskirties tūriai kurs miestelio centro įvaizdį. Visa tai ilgainiui pritrauks dar daugiau investicijų ir leis Klaipėdos LEZ plėtotis kaip pilnavertei multifunkcinei teritorijai“, – komentuoja D. Laucius.

Ruošiasi ateičiai

Ne paslaptis, kad pasaulis pernai įžengė į naują iššūkių laikotarpį. Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šią išorinių aplinkybių daugiausiai nulemtą naujų investicijų pauzę atsinaujinusi Klaipėdos LEZ komanda išnaudoja aktyviai megzdama ir stiprindama ryšius tikslinėse ir naujose rinkose – JAV, Azijoje, Europoje ir kt. Didelis dėmesys skiriamas elektrinio transporto ir baterijų, atsinaujinančios energetikos ir kitiems didelės pridėtinės vertės sektoriams. Savo ruožtu mieste lūkesčių teikia nauja ir ambicinga savivaldybės komanda, su kuria jau užmegztas konstruktyvus ryšys.

„Ekonomikai visada būdingas cikliškumas, bet ramesnes ciklo fazes mes išnaudojame klodami pamatus tolesnei ateities plėtrai. Mūsų verslo bendruomenės ligšiolinė patirtis, atvirumas naujovėms ir greitis puikiai dera su Klaipėdos ir visos Lietuvos pasirinkta aukštos pridėtinės vertės gamybos ir mokslinių tyrimų strategija. Neabejoju, kad pasauliui grįžtant į labiau įprastas vėžes, Klaipėdos LEZ bus viena geriausiai naujai plėtros bangai pasiruošusių verslo ekosistemų. Matome ir geruosius pokyčius mieste – Klaipėda aktyviai tvarkosi ir tampa vis malonesne, žalesne, tvaresne vieta gyventi. Kai kalbamės dėl investicijų, anksčiau ar vėliau visada prieinama prie talentų klausimo, o jiems reikia ne tik darbo vietų, bet ir malonaus ir patogaus miesto. Tikiu, kad ši kryptys Klaipėdoje ir toliau bus aktyviai vystoma“, – sako E. Kiudulas.